Tokias išvadas daro SEB banko analitikai, pirmą kartą Baltijos šalyse apskaičiavę gyventojų pasirengimo pensijai rodiklį (PPR). Tyrimas parodė, kad 69 proc. gyventojų niekada nesidomėjo kokio dydžio bus jų pensija ir kokiu būdu ji kaupiama.
"Gyventojai suvokia, kad negali pasikliauti vien valstybės mokama pensija, jei tapę senjorais nori gyventi oriai, tačiau imtis realių veiksmų delsia, kol nepriartėja senatvė", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Senatvėje lietuviai pageidautų gauti 78 proc. savo dabartinio darbo užmokesčio pensiją. Pasak J. Varanauskienės, tokie lūkesčiai maždaug 1,7 karto prasilenkia su realybe.
"Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taigi lietuviai žino, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau nenutuokia kiek smarkiai. Kita vertus, Lietuvoje lūkesčiai realesni negu mūsų kaimynų latvių ir estų, kurie atitinkamai nurodo pageidaują gauti 93 ir 97 proc. algos pensijas", - sako analitikė.
"Sodroje" ir antros pakopos pensijų fonduose gyventojai tikisi sukaupti 69 proc. dabartinės algos pensiją. Tačiau greta to viliasi turėti ir papildomų pajamų. 61 proc. lietuvių prisipažino savarankiškai (šalia "Sodros" ir antros pakopos pensijų fondų) pensijai nekaupiantys, o penktadalis net neplanuojantys to daryti. Pagrindine priežastimi gyventojai nurodo lėšų trūkumą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą