Baigiantis Lietuvos deryboms su Europos Sąjunga (ES) dėl žemės ūkio sektoriaus, daugeliui žemdirbių jau šiandien aišku, jog Europos rinkoje sugebės konkuruoti tik stambūs ūkiai, kurių produkcija atitiks europietiškus standartus. Yra dar vienas kelias - ekologinė žemdirbystė, kuri gali tapti išsigelbėjimu smulkiesiems ūkininkams. Europoje didėja ekologiškai švarių maisto produktų paklausa, kuri gerokai viršija pasiūlą.
Ekologija "užsikrečia" ir Lietuva
Klaipėdos apskrities Ekologiško ūkininkavimo centras, įsikūręs Vėžaičiuose, surengė respublikinį seminarą "Ekologinis ūkis ir kaimo turizmas - alternatyvi kaimo gyventojų ūkinė veikla". Seminare kalbėta apie ekologinio ūkio plėtrą mūsų šalyje ir pasaulyje, ekologinio ūkio steigimo tvarką ir taisykles, kaimo turizmo perspektyvas Vakarų Lietuvoje.
Pirmieji ekologiniai ūkiai Lietuvoje pradėjo kurtis dar 1993 metais. Vėžaičių žemės ūkio kooperatinė bendrovė "Grikštaičiai", užpernai įsteigusi Ekologiško ūkininkavimo centrą, buvo pirmoji ekologiškai ūkininkaujanti bendrovė ne tik Klaipėdos apskrityje, bet ir Lietuvoje. Šiuo metu ekologiški pasėliai Lietuvoje užima 0,3 proc. arba apie 9000 ha visų žemės ūkio naudmenų.
Šiemet buvo sertifikuoti beveik 400 ekologinių ūkių, kurių dauguma - mišrūs. Ekologinio žemės ūkio plėtros priemonių plane yra prognozuojama, kad 2004 m. ekologinės gamybos ūkių bendras sertifikuotas žemės plotas galėtų sudaryti 2-5 proc., o 2010 m. - iki 15 proc. žemės ūkio naudmenų. Siekiama, kad 2010 m. sertifikuotų ekologiškų produktų pardavimo apimtys vidaus rinkoje sudarytų ne mažiau kaip 7 proc. bendro maisto kiekio, o ekologiškus produktus vartotų ne mažiau kaip 15 proc. gyventojų.
Didėja valstybės parama
Ekologinės gamybos ūkis agronominiu požiūriu yra panašus į įprastinius ūkius, tačiau skiriasi tuo, kad privalo laikytis griežtų ekologinio ūkio taisyklių, o produkcijai taikoma kilmės sertifikacija. Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekologijos katedros vedėjos Vidos Rutkovienės, produktų sertifikavimas ir ženklinimas lėmė didžiulę jų paklausą rinkoje, kuri šiuo metu Lietuvoje ir užsienyje yra didesnė nei pasiūla.
Pastaraisiais metais valstybė pastebimai padidino išmokas ekologiniams ūkiams. Pernai subsidijoms buvo skirta 0,5 mln. Lt, šiemet - jau 1,5 mln. Lt. Anksčiau vienas ekologinis ūkis per metus negalėjo gauti ne daugiau kaip 10 000 litų subsidijų, dabar parama neberibojama. Tačiau, pasak V. Rutkovienės, ekologiniams ūkiams trūksta specialios technikos, augalų priežiūros priemonių, patirties, nėra ekologinio konsultavimo, vartotojų informavimo sistemos ir kt.
Pradėti ekologiškai ūkininkauti yra labai sunku. Rankos ne vienam nusvyra, prikūlus vos 2 tonas rugių, kai normalus derlius yra 6 tonos iš hektaro. Ir tik po 8-10 metų ekloginiame ūkyje pagaliau pasiekiamas 3,5 tonos iš hektaro derlius.
Pirmaisiais metais ūkininkai patiria nemažų nuostolių, nes nesulaukia ne tik normalaus derliaus, bet ir valstybės išmokų, nes produkcija dar nelaikoma ekologiškai švaria. Vėliau derlius palaipsniui didėja ir tuo pačiu auga ūkininko pajamos.
Pavyzdžiui, už ekologiškai švarias bulves mokama 1,5-2 kartus daugiau nei su cheminėmis trąšomis užaugintas.
Perdirbimo įmonės, didieji prekybos centrai vis aktyviau ieško ekologiškai švarių maisto produktų gamintojų. Nors ekologinių ūkių Lietuvoje yra jau nemažai, tačiau jie produkciją gamina dar nedideliais kiekiais, o tai trukdo intensyvesniam supirkimui ir perdirbimui. Todėl būtina skatinti gamintojus kooperuotis. Tokių kooperatyvų jau yra Skuode, Plungėje, Raseiniuose ir kitur.
Ūkiuose - ypatinga švara
Kaip sakė viešosios įstaigos "Ekoagros", suteikiančios ekologiniams ūkiams veiklos sertifikatus, direktorė I. Rutkovaitė, ūkiuose dar pasitaiko nemažai pažeidimų, dėl kurių galima prarasti sertifikatą. Iš dažniausiai pasitaikančių: nevedamas ūkio žurnalas, nėra apsauginių ekologinių pasėlių juostų, tinkamai nesutvarkytos organinių trąšų laikymo vietos ir kt.
Gana nelengva auginti gyvulius ekologinei produkcijai, kadangi čia nustatyta daug griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, kiaulės net žiemos metu turi būti išleidžiamos pasivaikščioti į lauką, vištų negalima laikyti narveliuose, joms irgi būtina laisvė. Gyvuliai turi augti be stresų, ėsti švarius pašarus (10 proc. pašarų gali būti įprastiniai), cheminiai vaistai gali būti naudojami tik tuomet, kai nebėra kitos išeities.
Labai svarbu ir kokioje vietoje įsikūręs ūkis: gyvenvietėje, arti judrių kelių, vienkiemyje. Į Klaipėdos rajono ūkininkų klausimą ar auginamai ekologinei produkcijai nekenkia netoliese esantis naftos gręžinys, "Ekoagros" direktorė I. Rutkovaitė atsakė, kad kilometro atstumu kenksmingo poveikio nėra. Pasak I. Rutkovaitės, nors ekologiniuose ūkiuose dar aptinkama įvairių pažeidimų, per penkerius metus sertifikatų šalyje neteko tik šeši ūkiai.
Ekologiški produktai - skanesni
Po darbo greit pralėkdami prekybos centrus, turbūt retai kada pagalvojame, iš ko ir kaip pagamintą maistą valgysime vakarienei. Nė į galvą nešauna, kiek veterinarinių vaistų liko paukštienoje, jautienoje ar piene, kiek beicų likučių liko kruopose, cheminių trąšų - bulvėse ir pan. Lietuvoje, sako, jau ir mėsos gaminių kai kurios įmonės neberūko dūmeliu, o mirko specialių medžiagų mišinyje...
Europos vartotojai pamišę dėl ekologiškai švaraus maisto. Ten trūksta tokios kiaulienos, jautienos (ypač po kempinligės skandalo), kiaušinių, morkų, bulvių ir t. t. Iš Lietuvos šių produktų prašoma dideliais kiekiais, bet mes dar tiek nepagaminame, neturime nei gerų sandėlių produktų kokybei išsaugoti, kooperatyvai tik pradeda kurtis. Kai kurios šalys sugeba pasinaudoti išaugusia ekologinių produktų paklausa.
Europiečiai, vartodami ekologiškus maisto produktus, džiaugiasi, kad tausoja ne tik savo sveikatą, bet prisideda ir prie gamtos - žemės, vandens telkinių, miškų - švarinimo. Juolab kad tokie produktai dar ir žymiai skanesni. Tuo teko įsitikinti seminaro metu surengtoje produktų degustacijoje, lyginant įprastų ir be chemikalų užaugintų bulvių skonį. Burnoje tirpo ir ekologinis sūris, medus, duona...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą