Lietuvos finansų vadovai prognozuoja atsargų, bet optimistinį šalies augimą
Tai viena iš esminių išvadų Deloitte Vidurio Europos CFO apklausos ataskaitoje, kuri atspindi 668 pirmaujančių įmonių CFO nuomonę bei pateikia įžvalgas esminiais finansų sektoriaus klausimais. Lietuva šiame tyrime dalyvavo pirmą kartą.
Ataskaitoje pateikiamos nuomonės apie pagrindines šalies problemas, o taip pat pristatoma 13 šalių respondentų nuomonių lyginamoji studija bei išsami regiono verslo apžvalga.
Didėjantis optimizmas
Remiantis apklausos rezultatais, Lietuvos, Estijos ir Latvijos CFO yra didesni optimistai už regiono kolegas BVP augimo bei nedarbo mažėjimo savo šalyse klausimais. Jų nuomonė sutampa ir su paskelbtomis Tarptautinio valiutos fondo, Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir daugelio kitų analitikų prognozėmis, kurios 2013 metais žada 2-3,2 proc. ekonominį augimą ir nedarbo lygio mažėjimą. 90 proc. apklaustųjų prognozuoja ekonominį augimą ir tik estai (93 proc.) yra kiek optimistiškiau nusiteikę. Panašaus ekonomikos augimo taip pat tikisi latviai (89 proc.), lenkai – ketvirti (51 proc.).
Didžioji dauguma (84 proc.) Lietuvos CFO sutinka, kad BVP greičiausiai didės nedaug, iki 1,5-3 proc. Numatomas ekonomikos augimas turės įtakos darbo lygio augimui. Nors Lietuvoje nedarbo lygis išlieka aukštas, tačiau 58 proc. apklaustųjų tikisi, kad jis šiek tiek sumažės per artimiausius 12 mėnesių, įtakojamas gerėjančio ekonominio klimato. 32 proc. mano, kad nedarbo lygis nesikeis. Latviai (62 proc.) ir estai (43 proc.) taip pat tikisi nedidelio bedarbystės lygio mažėjimo, o jų kolegos iš kitų šalių aiškiai atsilieka: Čekijos Respublika (21 proc.) ir Serbija (13 proc.).
Lietuvos CFO nuomonės apie emigracijos pasekmes, kaip grėsmę šalies ekonomikai, skiriasi. 19 proc. linkę manyti, kad emigracija turės dramatišką poveikį, daugiau nei pusė (52 proc.) sutinka, kad tai įtakos padėtį. 29 proc. nemano, kad tai reikšminga.
Lietuvos finansų vadovai pasirodė esą gana optimistiškai nusiteikę dėl finansinių perspektyvų: net 52 proc. jas vertina kaip pakankamai teigiamas. Tačiau nė vienas respondentas jų neįvardijo kaip ypač optimistinių.
CFO mano, kad jų įmonės susidurs su vidutiniu išorinio finansinio ir ekonomikos neužtikrintumo lygiu ir tik 16 proc. mano, kad jis bus normalus. Šis rodiklis ženkliai skiriasi nuo Estijos prognozių: 57 proc. estų CFO mano, kad neužtikrintumas bus vidutiniškas.
Pajamų didinimas iš esamų rinkų ir naujų rinkų plėtra yra svarbiausi Lietuvos CFO prioritetai. Nors kaštų mažinimo galimybės po dramatiško jų apkarpymo krizės metu jau pakankamai ribotos, tiesioginių (54 proc.) ir netiesioginių (74 proc.) kaštų mažinimas išlieka svarbiu prioritetu. Naujos investicijos, kaip ir likvidumo valdymas, yra svarbus 52 proc. respondentų, nors tik 3 proc. likvidumą įvardijo kaip labai svarbų.
Dauguma sutinka, kad Lietuvai tapus euro zonos nare, tai žymiai įtakos jų verslą: 68 proc. CFO mano, kad euro įvedimas turės teigiamą poveikį jų įmonėms.
Atsargi augimo strategija
65 proc. Lietuvos CFO išreiškia atsargų požiūrį į esamą padėtį rinkose ir mano, kad jų bendrovių skolos lygis per ateinančius 12 mėn. išliks nepakitęs. 26 proc. mano, kad skola didės, o 10 proc. tikisi, kad ji sumažės. Taip pat pozityviai finansų vadovai nusiteikę ir dėl naujų kreditų galimybių: net 70 proc. teigia, kad kreditai gaunami nesunkiai. Net 95 proc. Estijos CFO mano, kad kreditai yra gaunami lengvai, tuo tarpu net 87 proc. slovėnų galvoja priešingai.
Didžioji dauguma Lietuvos CFO (68 proc.) mano, kad finansavimo kaštai augs, tuo tarpu net 33 proc. apklaustų Lenkijos respondentų tikisi, kad skolinimosi kaina kris.
Ateinančių 12 mėnesių laikotarpiu lygiai pusė Lietuvos CFO verslo restruktūrizavimą laiko auštu veiklos prioritetu, 10 proc. – ypač aukštu prioritetu.
Pastaruosius kelis metus įvyko gan nedaug įmonių susijungimų ir įsigijimų, tačiau 61 proc. CFO tikisi, kad jis turėtų pradėti augti. Kalbant apie sritis, kuriose bendrovės artimiausiais metais planuoja investicijas, trečdalis CFO prioritetu įvardijo pajėgumų didinimą, tarptautinę plėtrą (23 proc.), naujas paslaugas ar produktus (17 proc.), informacines technologijas (13 proc.), ir tik 3 proc. respondentų nurodė, kad investuos į energijos kaštų mažinimą.
Pasak 60 proc. Lietuvos CFO, finansų srityje artimiausius metus bus jaučiamas specialistų trūkumas. Dauguma jų nurodė, kad labiausiai trūks aukštesnio ir aukščiausio lygio specialistų. Šia problema susirūpinę ir latviai (42 proc.) bei serbai (39 proc.).
Rašyti komentarą