„Litesko“ teisme nieko nepešė

„Litesko“ kreipėsi į teismą dėl Tarybos sprendimo pakeitimo

„Litesko“ kreipėsi į teismą, ginčydama atsakovo, Palangos miesto savivaldybės Tarybos, sprendimą, kuriuo Taryba nusprendė dėl šilumos kainos dedamųjų dalių nustatymo – sulyginti kainą už šilumos punktų priežiūrą, nepriklausomai, kad yra šilumos punkto savininkas.

„Litesko“ teigimu, savivaldybė nukrypo nuo Energetikos įstatymo reikalavimų ir išlaidas, būtinas energetikos sektoriaus plėtrai, ir energijos efektyvumui, išėmė iš šilumos kainos, neįvertinus, kaip jos turėtų būti dengiamos, todėl šilumos įmonė prašė teismo panaikinti tokį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir įpareigoti savivaldybės Tarybą įvertinti ir numatyti UAB „Litesko“ negautų pajamų kompensaciją.

Kitais žodžiais tariant, ji būtų mokama visų palangiškių, didinant šilumos kainą.

„Litesko“ nurodė, kad miesto Tarybai 2011-aisiais priėmus sprendimą, kuriuo buvo pakeistas Tarybos 2009-ųjų metų sprendimas, išėmęs šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas (t. y. atliktų investicijų atsipirkimą) iš šilumos kainos, „Litesko“ nebegali į šilumos kainą įskaičiuoti šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų.

„Toks Tarybos sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir prieštaraujantis s teisės aktams. Vykdydama šalies Vyriausybės ir Palangos savivaldybės tarybos suformuotą politiką didinti šilumos tiekimo vartotojams efektyvumą bei kokybę, taip pat vykdydama su savivaldybe suderintą investicijų planą, „Litesko“ nuo 2001 metų į šilumos punktų įrengimą ir jų modernizavimą Palangoje investavo apie 3,7 mln. litų...“ - „Litesko“ dėstė pareiškime teismui.

Šilumos įmonė taip pat nurodė, kad jos investicijos į Palangos šilumos ūkį buvo finansuojamos iš skolintų lėšų, buvo mokamos palūkanos.

„Jos taip pat nebuvo įskaičiuotos į šilumos kainų dedamąsias dalis. Investicijos į šilumos punktų įrengimą ir modernizavimą buvo suderintos su savivaldybe... Iki Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo 2011-ųjų metų lapkričio 1-osios, kai šilumos tiekėjai buvo atskirti ir nuo šilumos punktų valdymo, per šilumos tarifus kurorte „Litesko“ surinko apie 2,18 mln. litų šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudų, o apie 1,5 mln. litų liko nepadengti“, - nurodo „Litesko“.

„Litesko“ rėmėsi ir Konstitucija

Teisme „Litesko“ rėmėsi ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-ųjų metų raštu, kuriame sakoma, kad „turi būti imamasi priemonių“, jog iki Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo atliktų investicijų grąžinimo ir jų nusidėvėjimo padengimo klausimas būtų išspręstas, nes priešingu atveju šilumos tiekėjai patirs veiklos sunkumus.

Kitaip tariant, komisija puse lūpų užsimena, kad nuostolius šilumos įmonei dėl įstatymo pakeitimų turėtų atlyginti šilumos vartotojai mokėdami už šilumą daugiau.

„Litesko“ teisme net baksnojo į šalies Konstitucijos nuostatą dėl nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos.

„Palangos savivaldybė, priimdama ginčijamą sprendimą dėl šilumos kainos dedamųjų dalių nustatymo, elgėsi visiškai priešingai ir taip pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, nes priimtas reguliavimas paneigė pareiškėjo galimybes atgauti investicijas, kurias, laikydamasi tuo metu galiojusių teisės aktų, jis atliko“, - nurodė „Litesko“.

Su „Litesko“ Palangos filialo direktoriumi vakar „Palangos tiltui“ nepavyko susisiekti.

Savivaldybė įrodinėjo, kad vykdė Šilumos įstatymo pakeitimus

Palangos miesto savivaldybė atsiliepime teismui pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma” bazinės kainos buvo nustatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu, o nustatant kainas, buvo įvertintos „Litesko“ atliktos investicijos, turto nusidėvėjimo sąnaudos, tame tarpe ir investicijų į šilumos punktus sąnaudos.

Savivaldybė, remdamasi Šilumos ūkio įstatymu ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimais, įrodinėjo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu šilumos kainų dedamosios nustatytos be pažeidimų.

„Litesko“ nėra taikomas draudimas kaip šilumos tiekėjui vykdyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros veiklą. „Litesko“ ir po skundžiamo sprendimo priėmimo toliau išlieka prižiūrėtoju daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, su kurių gyventojais yra sudarytos sutartys. Pagal Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus ir papildymus nustatyta, kad savivaldybių tarybos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Komisijos patvirtintos Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodikos įsigaliojimo patvirtina daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus. Komisijai patvirtinus minėtą metodiką, Palangos miesto savivaldybės taryba nustatys metodikos reikalavimus atitinkančius daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus. Ginčijamas Tarybos sprendimas niekaip neturėjo įtakos šilumos punktų nuosavybės teisės subjektui, todėl „Litesko“ teiginiai, kad sprendimas prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamybės principui, yra neteisingi“, - nurodė teismui savivaldybė.

„Byla yra garantuotai laimėtina, nes savivaldybės poziciją teisme parėmė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“, - „Palangos tiltui“ sakė savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas.

Komisijos išvados - palankios savivaldybei

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo atsiliepime teismo prašė „Litesko“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Komisija nurodė, kad 2011-ųjų spalio pabaigoje pakeitė Komisijos 2010-ųjų pabaigoje nustatytas „Litesko“ šilumos bazinės kainos dedamąsias ir nebeįtraukė šilumos punktų nusidėvėjimo, remonto bei priežiūros sąnaudų.

Komisija taip pat pažymėjo, jog investicijoms (įskaitant šilumos punktų įrengimui) paimtų paskolų palūkanų sąnaudos nebuvo pakeistos.

Komisijos nuomone, „Litesko“ klaidino teismą ir skunde nukrypo nuo savo pozicijos, nes pats patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybė ir Komisija tinkamai perkėlė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, ir kartu nurodo, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Komisijos nuomone, „Litesko“ ginčijamas Tarybos sprendimas negali prieštarauti teisinės valstybės principui, nes atsakovas skundžiamu sprendimu įgyvendino Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas.

„UAB „Litesko“, būdama atidi bei pakankamai rūpestinga rinkos dalyvė, privalėjo žinoti minėtas teisės aktų nuostatas ir negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taikys ir numatys kitus reikalavimus nei numatyta teisės aktuose, o įstatymą įgyvendinantys teisės aktai negali išplėsti įstatymu nustatyto reguliavimo ir nustatyti visiškai naujas, įstatyminio pagrindo neturinčias teisės normas“, - Komisija teigė teisme.

Atmetė skundą kaip nepagrįstą

Nusprendusi netenkinti „Litesko“ skundo, teismas konstatavo, kad ginčijamas Palangos miesto savivaldybės Tarybos sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, dėl to iš šilumos kainos buvo išimtos šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos (t. y. atliktų investicijų atsipirkimas).

Teismas pabrėžė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įgyvendindama Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, 2011-ųjų spalį informavo savivaldybes, kad atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, turi būti pakoreguoti savivaldybių tarybų sprendimai dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Palangos miesto savivaldybės Taryba tai ir padarė.

Teisėjų kolegija, naudodamasi tuo, kas išdėstyta, nusprendė pareiškėjos UAB „Litesko” filialo „Palangos šiluma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti dar skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.