Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys teigė, kad kol kas šildomi vaikų darželiai ir gydymo įstaigos, tačiau bendrovė šildymo sezonui yra pasirengusi ir jau dabar galėtų tiekti šilumą visiems to pageidaujantiems vartotojams. Šildymo sezonas pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kai vidutinė trijų parų lauko oro temperatūra yra mažesnė, negu 10 laipsnių šilumos. Tačiau šildymas galėtų būti įjungtas ir greičiau, jei to pageidautų žmonės.
„Prašymą turėtų pasirašyti 50 proc. daugiabučio gyventojų. Tačiau prašant anksčiau įjungti šilumą, už tą laiką, kol dar nėra administracijos direktoriaus įsakymo, gyventojams už šilumą kompensacijos nemokamos“,- perspėjo bendrovės direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Rimantas Dulkys, kurio teigimu, kol kas nėra nė vieno prašymo jau pradėti šildymą.
Panaudojo Grūšlaukės įrangą
Kretingos šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys teigė, kad jau baigiami darbai Grūšlaukės ir Jokūbavo katilinėse, kurių pertvarką nulėmė pasikeitęs vartotojų skaičius. „Grūšlaukėje uždarius vaikų darželį, šios gyvenvietės šilumos poreikis sumažėjo vos ne trečdaliu. Tad čia nebereikalinga tokio galingumo įranga, kurią buvome įrengę prieš 5-6 metus – ją perkėlėme į Darbėnų katilinę.
O Grūšlaukės katilinėje sumontavome mažesnio galingumo įrangą“,- paaiškino A. Keblys. Jo teigimu, iš Grūšlaukės perkelta įranga tik iš dalies atnaujino Darbėnų katilinę, kurioje iki šiol šiluma buvo gaminama kūrenant akmens anglį. „Dabar akmens anglis bus naudojama apšildant iki 30 proc. vartotojų, priklausomai nuo to, kokia bus žiema, o daugiausiai šilumos gaminsime, naudodami biokurą“,- sakė A. Keblys.
Numatė investicijų Darbėnams
Visgi, J.Barzdžio teigimu, Darbėnų katilinę būtina rekonstruoti ir tam dar reikia papildomų investicijų. Tam praėjusiame tarybos posėdyje pritarė ir rajono taryba, kuri Kretingos šilumos tinklų 2013-2016 metų investicijų planą papildė 460 tūkst. Lt investicija. Už šią sumą Kretingos šilumos tinklai įrengtų ne mažiau kaip 500 kW galios biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą su sauso tipo ekonomaizeriu, tad akmens anglis būtų visiškai pakeista į biokurą – medienos skiedras, medžio drožles, granules arba medienos skiedrų ir durpių mišinį.
Bendrovė Kretingos šilumos tinklai planuoja pasinaudoti kvietimu teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo priemonei „Biokuro katilų įrengimas visuomeninės paskirties pastatuose“ ir tikisi, kad iš investicinio fondo pavyktų gauti 205 tūkst. Lt. Likusią dalį – 255 tūkst. Lt - Kretingos šilumos tinklai skolintųsi iš banko.
Biokuras – pranašesnis
„Atsižvelgiame į tai, kad nacionalinė strategija yra naudoti kuo daugiau vietinio kuro. Biokuras yra ekologiškesnis už akmens anglį, kuri kelia didesnę taršą,- kodėl verta pereiti nuo akmens anglies prie biokuro, - paaiškino J.Barzdys. – Akmens anglies šildymo įranga bėra Jokūbave bei Darbėnuose ir ji jau susidėvėjusi, jai sugedus būna reikalingas sudėtingas ir brangus remontas. Be to, naudojant biokurą, galima procesą automatizuoti, tad vietoj 4 darbuotojų bereiks 2.“ A. Keblys paaiškino, kad Jokūbavo katilinėje akmens anglies katilas bebus naudojamas tik kaip atsarginis, nes į ją buvo perkelta dalis įrangos iš Laukžemės. Čia, anot A.Keblio, uždarius mokyklą, reikėjo spręsti, kaip racionaliau pertvarkyti šildymo sistemą.
J.Barzdžio teigimu, Jokūbavo katilinės pertvarka kainavo 82 tūkst. 677 Lt, o Grūšlaukės – 64 tūkst. Lt, neįskaitant PVM.
Atnaujino trasas
R.Dulkys atkreipė dėmesį, kad rengiantis šildymo sezonui, Kretingos šilumos tinklai remontavo trasas, atsižvelgiant į tai, kurie vamzdynai neatlaikė padidinto slėgio, atliekant hidraulinius bandymus.
„Teko keisti vamzdžius: Vytauto gatvės pabaigoje, ties daugiabučiu, pakeitėme 60 metrų 150 mm diametro gamykliniu būdu izoliuotų vamzdžių, nuo Laisvės g. nr. 8 „Žibutės“ link pakeitėme 35 metrus 100 mm diametro dydžio vamzdžių, ties Savanorių g. 42 nr. pakeista 18 metrų, ties nr. 54 – 30 metrų vamzdžių. Dar kitose vietose pakeista po 3-10 metrų vamzdžių atkarpų. Kadangi vamzdynai į Salantų gimnaziją jau pasenę, juos būtų buvę sudėtinga remontuoti, vietoj jų nutiesėme naują trasą – 41 metrą 100 ir 50 mm diametro dydžio vamzdžių. Iš viso per vasarą pakeitėme 212 metrų vamzdžių, o iš jų gamykliniu būdu izoliuotų vamzdžių – 178 metrus“, - išdėstė R. Dulkys.
Kaina – mažesnė
J. Barzdys pasakojo neseniai grįžęs iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kur šilumininkai iš visos šalies buvo mokomi naujos kainų skaičiavimo metodikos. „Dėl šios naujos tvarkos kainos už šilumą nesikeis, nes prireiks laiko naujai metodikai įdiegti. Kol kas kainos nustatomos pagal senąją tvarką. Apskritai kaina už šilumą turi tendenciją mažėti ir tai lemia atpigęs kuras. Bazinę kainą Savivaldybei buvome pateikę liepos mėnesį, ir ji bus maždaug 1 centu už kilovatvalandę mažesnė“,- teigė J. Barzdys, užsiminęs, kad įdiegiant naują skaičiavimo metodiką gali tekti įsteigti dar papildomą dalį etato.
J.Barzdžio teigimu, Kretingai biokurą tieks bendrovė „Timbex“.
Nors konkursą, kurį laimėjo „Timbex“, kita pretendentė – bendrovė „Robmona“ - teismui buvo apskundusi dėl esą viešųjų pirkimų konkurso sąlygas pažeidžiančio biokuro pirkimo, tačiau ji bylą pralaimėjo.
„Tiek Klaipėdos apygardos, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai patvirtino, kad konkursas vyko sąžiningai ir jo sąlygos visiems dalyviams buvo vienodos“,- teigė J. Barzdys.
J.Barzdys informavo, kad pirmųjų derybų metu bendrovė „Robmona“ pasiūlė biokurą tiekti už 3,41 mln. Lt, o bendrovė „Timbex“ – 3,59 mln. Lt. Antrųjų derybų metu bendrovė „Robmona“ siūlomą kainą sumažino iki 2,96 mln. Lt, o bendrovė „Timbex“ – iki 2,90 mln. Lt.
„Klaipėdos apygardos teismo išvadose, kurias įtvirtino ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, teigiama, kad šių kainų kitimas patvirtina, jog bendrovė Kretingos šilumos tinklai, organizuodama antrąjį derybų etapą, siekė teisėto tikslo – sumažinti paslaugų pirkimo kainą“,- teigė J.Barzdys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą