Didžiuosiuose miestuose darbo biržos bedarbiams gali pasiūlyti daugiau laisvų darbo vietų nei mažuosiuose. Štai Panevėžio teritorinėje darbo biržoje, prasidėjus šildymo sezonui ir pasibaigus vasaros viešiesiems darbams, registruojasi daugiau žmonių, bet daugiau ir įsidarbina, todėl nedarbas Aukštaitijos sostinėje yra stabilus.
Tačiau miesteliuose prošvaisčių nematyti, nes baigėsi darbai pas ūkininkus, rudenį sumažėjo viešųjų darbų. Kaimų ir miestelių gyventojai suskaičiuoja, kiek per mėnesį kainuotų kelionės į rajono centrą ir kiek liktų, jei gaus tik minimalų atlyginimą. Dažniausiai prieinama prie išvados, kad dirbti neapsimoka. Gyvenimą galėtų pakeisti smulkusis verslas, bet šeimos verslo tradicijas dar reikia išugdyti.
Kupiškyje laukimo nuotaikos
Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis pastebi, kad rajono centre trūksta viešojo maitinimo įmonių, vietų, kur būtų galima papietauti, išgerti kavos. Veikia gal keturios kavinukės, bet jeigu sekmadienį atvažiuotų svečių ir reikėtų juos pavaišinti kavos puodeliu, nebūtų kur su svečiais nueiti.
Meras teigia, kad Kupiškyje - visiškas smulkiojo verslo sąstingis. Žmonės bijo, kad iš pradžių gali neturėti klientų, o jau pirmą mėnesį reikės patiems mokėti įmokas Ligonių kasai ir "Sodrai" - iš viso 270 litų.
"Vos pradėjai verslą - skaitiklis iškart pradeda suktis, todėl dauguma kupiškėnų apsisprendžia nieko neveikti ir eina į darbo biržą", - apgailestauja Kupiškio meras. Savivaldybė mažai gali padėti pradedantiems verslą, nebent sumažinti žemės ar nekilnojamojo turto mokesčius ar nuo jų atleisti.
Tačiau kas išdrįso pradėti verslą, nesužlugo. Kupiškyje atsidariusios dvi naujos siuvyklėlės klientų turi. Gyventojai siūdinasi naujus drabužius, neša taisyti įsigytus parduotuvėse ar turgavietėse.
Klesti aludės. Savivaldybė, išdrįsusi sutrumpinti kai kurių darbo laiką, dabar turi problemų, verslininkai valdininkus apskundė teismui. "Kai išmokamos pašalpos ar kitos išmokos, aludės ūžia, o vaikų teisių apsaugos ir socialinės tarnybos rūpesčių turi daugiau. Mums apmaudu, kad prageriamos vaikų pašalpos, kad žmonės girtauja jau nuo 6-7 val. ryto. Visuomenės interesai paminami, kenčia 90 proc. gyventojų, o verslininkai pyksta, kad trumpiname jų darbo laiką. Girtuoklių ir veltėdžių teisės ir norai ginami labiau nei padorių žmonių", - teigia Kupiškio meras.
Utenos meras Alvydas Katinas taip pat įsitikinęs, kad gyventojų verslumą reikia ugdyti ir šį darbą pradėti nuo mažens. Utenoje smulkaus verslo paslaugų tinklas skurdus. "Kas mėnesį sulaukiu tik prašymų atidaryti aludę ar užkandinę. Suprantu, kad pilstys, girdys, skies ir greitai gaus lengvą uždarbį, o miestui problemų tik padaugės, todėl tokius prašymus atmetu", - verslininkų godumu nesižavi meras.
Rokiškėnai verslesni už kaimynus
Rokiškio meras Vidmantas Kanopa džiaugiasi, kad rokiškėnai yra aktyvūs žmonės, todėl negalima sakyti, kad smulkusis verslas Rokiškyje užgesęs. Prekyba, duonos kepimas, viešojo maitinimo įmonės, mėsos perdirbimas, kirpyklos, kalvystė ir kiti amatai leidžia žmonėms išgyventi. Ir nors kiekvienas smulkusis verslininkas padejuoja, kad trūksta apyvartos lėšų, nebankrutuoja ir parduotuvių ar kepyklų neuždarinėja.
Žemė Rokiškio krašte nederlinga, tačiau ūkininkai gauna paramą ir retai tepaprašo atleisti nuo žemės mokesčio.
Tačiau ir Rokiškio meras tvirtina, kad žmonių, kurie gyvena tik iš pašalpų, smarkiai daugėja. "Rajonų savivaldybės šių problemų pačios negali išspręsti, valstybės lygiu reikia mąstyti apie lengvatas, kurios paskatintų žmones verslauti", - siūlo V.Kanopa.
Krekenavą gelbsti mėsos perdirbimas
Ne visi maži miesteliai skursta. Panevėžio rajono Krekenavos miestelio žmonės darbo turi. Į miestelį net kelis kartus per parą atvažiuoja autobusai vežti darbininkų į Kėdainių rajone esančią žemės ūkio kooperatinę bendrovę "Krekenavos mėsa". Krekenaviškiai dirba ir netoli miestelio esančiame kiaulių auginimo komplekse.
Krekenavos seniūnas Jonas Ulis džiaugiasi, kad seniūnijoje yra pasiturinčių ūkininkų, kurie dar samdo ir darbininkų, ne viską nudirba su technika.
Šią vasarą miestelyje atsidarė kebabinė, kurioje nėra alkoholinių gėrimų. Lankytojų netrūksta. Miestelyje veikia kelios parduotuvės, dirba 3 kirpėjos, yra bankomatas, "Kredito unijos" padalinys, paštas, ligoninė, vaikų darželis, gimnazija, tiesiami nauji vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Kai žmonės turi darbo ir uždirba, daugiau naudojasi paslaugomis, pinigų nepalieka vien aludėse.
Krekenaviškiai didžiuojasi savo Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, jai šią vasarą suteiktas Mažosios bazilikos statusas, todėl ėmė važiuoti piligrimai. Naujasis klebonas teologijos mokslų daktaras Gediminas Jankūnas ir seniūnija norėtų suremontuoti namą, kuriame gyveno Maironis, kad jame įsikurtų parapijos namai, galėtų apsistoti piligrimai, bet kol kas neranda investuotojų.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigia, kad žmonių pragyvenimo lygis priklauso nuo aplinkos, kurią jie sugeba susikurti, ir darbštumo. Nedarbas rajone šiek tiek mažėja, žmonės pradeda kiek daugiau uždirbti, bet pakilus prekių ir paslaugų kainoms pagerėjimo nebesijaučia.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą