Europos socialinio fondo ir valstybės lėšomis vykdytuose projektuose jauni žmonės buvo viliojami siūlant profesinį mokymą, remiant darbo įgūdžių įgijimą, įdarbinimą su valstybės subsidijomis.
Darbdaviams, įdarbinusiems 16-29 metų žmogų, nuo 5 mėn. iki metų mokama 50 proc. jam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir „Sodros“ mokesčių subsidija, kuri negali būti didesnė nei dvi minimalios mėnesio algos.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė „Vakaro žinias“ informavo, kad 2015 m. įdarbinimo subsidijuojant priemonės pagalba 3235 darbdaviai įdarbino 5722 jaunus asmenis, pasinaudodami įgūdžių įgijimo priemone 1993 darbdaviai įdarbino tiek pat jaunuolių.
Šiais metais darbo įgūdžių įgijimo rėmimu pasinaudojo 969 darbdaviai, įdarbinę 969 jaunus darbuotojus, sutartis dėl įdarbinimo subsidijuojant finansavimo pasirašė 781 darbdavys, į šią priemonę buvo nusiųsti 989 asmenys iki 29 metų.
Šiuo metu pradėtas įgyvendinti naujas Europos socialinio fondo remiamas projektas, kurio vertė - beveik 37,4 mln. eurų. Numatytas dalyvių skaičius - 13 960 dalyvių.
Paklausta, kiek jaunų žmonių išsaugojo savo darbo vietas pasibaigus ES ir valstybės paramai, J.Baublienė akcentavo, kad minėtos priemonės buvo efektyvios, mat po 6 mėnesių pasibaigus finansavimui pas tą patį darbdavį dirbo daugiau kaip 90 proc. su valstybės parama įdarbintų jaunuolių.
Tiesa, koks jų likimas bent po metų, Lietuvos darbo birža domėtis jau neprivalo. Ir Užimtumo rėmimo įstatymas baigus įgyvendinti įdarbinimą subsidijuojant pareigą darbdaviui išlaikyti tą darbo vietą nustato tik 6 mėnesiams. Per šį laikotarpį atleidęs bent vieną darbo biržos siųstą asmenį darbdavys negalėtų pretenduoti į naujus subsidijuojamus darbuotojus 12 mėnesių.
Vis dėlto emigravusio jaunimo yra gerokai daugiau. Statistikos departamento pateikti skaičiai rodo, kad daugiausia emigrantų būtent tarp 20-29 metų gyventojų. Negana to, pernai šie skaičiai ūgtelėjo: 20-24 metų emigrantų 2014 m. buvo 6742, o pernai - jau 8595, iš Lietuvos išvykusių 25-29 metų žmonių užpernai buvo 6562, o 2015 m. - jau 7634.
- Ar efektyvi pagalba jaunimui įsidarbinti taikant subsidijas? - „Vakaro žinios“ teiravosi socialinių mokslų daktaro Romo LAZUTKOS.
- Pastebima, kad jeigu nedarbas mažėja, jis mažėja visose grupėse, taip pat ir jaunimo. O jeigu krizė, nedarbas labai didelis, jaunimui tai smogia ypač skaudžiai. Pavyzdžiui, 2007-2008 m. dauguma studentų dirbo, atėjus krizei tedirbo vienas kitas, o dabar vėl daugelis pradeda dirbti. Visai nesvarbu, kokios priemonės buvo taikomos, ar jų nebuvo, nes jeigu darbdaviui reikia dviejų žmonių, jis nesamdys keturių.
- Bet gal tas, kurio pusę algos kompensuoja valstybė, darbdaviui patrauklesnis?
- Čia labai svarbu, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų. Būtina juos įpareigoti, kad ir pasibaigus dalies darbo užmokesčio subsidijavimui tas žmogus dirbtų toliau. O jeigu darbdavys vėliau jį atleidžia ir ima kitą, už kurį vėl moka valstybė, tai šitaip galima remti be galo, bet darbo vietų nepadaugės. Sakyčiau, tokiu atveju darbdavys ima tą jauną žmogų, už kurį mokama subsidija, bet neima kokio nors 40-mečio, ir šis lieka be darbo, o jo šeima be pragyvenimo šaltinio.
Iš tikrųjų tos rėmimo priemonės specialioms grupėms, kurios skirtos padidinti jų galimybę konkuruoti, turi būti vertinamos labai atidžiai ir subtiliai, kad nebūtų švaistomi valstybės pinigai.
- Ar sąžiningas darbdavių reikalavimas jauno darbuotojo, turinčio universitetinį išsilavinimą ir 2 metų patirtį?
- Darbdaviui, žinoma, reikia kuo geriau parengtos ir kuo pigesnės darbo jėgos. Bet kai visi darbdaviai reikalauja patirties, iš kur jaunuoliams jos įgyti? Tokiu atveju subsidijuojamos darbo vietos, galėtume sakyti, yra tam tikra išeitis. Bet kitas klausimas - kaip žmogus pats dirba subsidijuojamoje darbo vietoje ir kaip paskui darbdaviai žiūrės į tokią patirtį. Neretai vien dėl to, kad žmogus darbo vietą yra gavęs per darbo biržą, gali į jį žiūrėti nepalankiai.
- Gal bent jau jaunimo emigraciją pavyktų sumažinti?
- Įdarbinimas už valstybės pinigus gal kiek ir sulaiko. Bet kaip jaunuoliui įsitvirtinti, jei jis dirba už minimalią algą, nuomojasi kampą, o tėvai nepadeda? Tai beveik neįmanoma. Tada ir kyla noras emigruoti, nelabai ką sulaikysi...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą