Mindaugas SINKEVIČIUS, „Sodros“ vadovas:
Šiandien Lietuvoje yra apie 20 tūkst. asmenų, kurie gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Kalbėdami apie uždirbančius minimaliai, mes dažnai pamirštame didžiulę grupę asmenų - apie 170 tūkst., - kurie gauna net mažesnį nei minimalus atlyginimas. Kodėl tai yra problema? Tie asmenys, kurie negauna MMA, neįgyja pensijai gauti reikalingo darbo stažo.
Pavyzdžiui, jei žmogus dirba visus metus ir gauna mažesnį atlyginimą už MMA, jis neįgyja vienų metų stažo senatvės pensijai gauti. Metus dirbdami jie įgyja tik pusės metų stažą.
Primenu, kad Lietuvoje pilna pensija yra mokama tik tiems, kurie turi įgiję 30 metų darbo stažą. Tai reiškia, kad žmonės, dirbantys už mažiau nei MMA ir norintys įgyti 30 metų stažą, turi dirbti 60 metų. Turbūt suprantate, kad tai nerealu.
Mes matome, jog šimtai žmonių, išėję į pensiją, stebisi, kad dirbo 40 metų, o jų stažas tik 20 metų, todėl jiems priklauso labai maža pensija.
Tokių asmenų, kurie dirbo daug, mokėjo „Sodrai“, bet neįgijo reikiamo darbo stažo pilnai senatvės pensijai gauti, daugėja.
Kokios priežastys? Mūsų manymu, didžioji dalis tų asmenų galvoja, kad jie daro gera savo darbdaviui, jei ima dalį pajamų vokelyje. Žmonės iš tiesų kenkia sau - jie vėliau gaus labai mažą pensiją vien dėl to, kad kitados padėjo darbdaviui taupyti.
Analizuodami profesijas, kas yra tie asmenys, kurie dirba už mažesnį nei MMA atlyginimą, matome, kad išsiskiria aptarnavimo sfera - biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės, pagalbininkai. Kas mus labai nustebino - yra ir apie 10 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, dirbančių mažiau nei už MMA. Aš akcentuoju, kad tai - asmenys, kurie gauna tokias pajamas per visus savo dirbamus darbus. Nėra taip, kad asmuo kažkur gauna didelį atlyginimą ir kažkur prisiduria, gaudamas mažą. Kuri įmonė nenorėtų rasti tokio buhalterio, kuris dirba už pusę MMA ir sutvarko visą įmonės buhalteriją? Mes darome prielaidą, kad tai yra šešėlis. Tokių įmonių, mokančių atlyginimus, mažesnius už MMA, yra apie 40 tūkst. Tai didžiuliai skaičiai.
Galiu pateikti ir porą pavyzdžių, kurie labai gerai atspindi ir tam tikrą specifiką, su kuria mes susiduriame. Pavyzdžiui, viena įmonė, prekiaujanti vaisiais Vilniuje, turi 21 darbuotoją ir visiems moka mažesnį nei MMA atlyginimą, įskaitant ir įstaigos vadovą. O visų darbuotojų atlyginimų vidurkis yra 38 eurai. Kas įdomiausia - įmonė įdarbinimo portaluose skelbiasi, kad ieško darbuotojų, kuriems galėtų mokėti po 1000 eurų per mėnesį. Tokių atvejų yra daug.
Ką mes darysime iš „Sodros“ pusės? Visiems šiems darbdaviams per elektroninę deklaravimo sistemą išsiųsime pranešimus, kad, mūsų duomenimis, jie turi daug darbuotojų, kurie gauna mažesnį nei MMA atlyginimą. Tuos duomenis perduosime Darbo inspekcijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Prašysime pateikti tam tikrus įrodymus, bandysime kontroliuoti ir skatinti darbdavius savo darbuotojams mokėti bent jau MMA.
Gintaras ČEPAS, Valstybinės darbo inspekcijos vadovas:
Mes jau keletą metų nustatome vis dažnesnius atvejus, kai yra slepiamas darbo laikas, kai žmonės yra įdarbinami 2-4 valandoms ir kai galime pagrįstai teigti, kad dalis darbo užmokesčio yra mokama vokeliuose.
Nustatyti darbo ir poilsio laiko pažeidimai pernai sudarė 93 proc. visų darbo teisės pažeidimų.
Darbo inspekcijos, „Sodros“ ir VMI bendradarbiavimas, keitimasis informacija yra vienas iš efektyviausių verslo priežiūros ir kovos su šešėline ekonomika būdų. Vis dėlto reikia akcentuoti, kad turėsime koncentruotis ne į visas įmones, o tik į tas, kurios bus atrinktos mūsų institucijų kaip rizikingiausios. Pagal Darbo inspekcijos taikomą rizikingumo vertinimo sistemą, tokių įmonių šiemet turėtų būti apie 1000.
Šešėlinės ekonomikos schema bus taikoma tik toms įmonėms, kurios pateks į šitą zoną. Reikia pasakyti, kad skaidriai dirbančių įmonių procedūros neapsunkins ir nepalies.
Artūras KLERAUSKAS, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas:
Taip, bet kurioje įmonėje yra darbuotojų, kurie iš tiesų dirba ne visą darbo dieną. Mūsų patirtis iš pokalbių su tokių įmonių vadovais rodo, kad paprastai tai darbuotojai, kurie vykdo pagalbines funkcijas. Tačiau sutikite: kai tokių darbuotojų įmonėse yra ketvirtis ar trečdalis (nemažai turime atvejų, kai skaičius siekia net 40 proc. ar daugiau), pagrįstai kyla klausimas dėl galimo atlyginimų mokėjimo vokeliuose.
Praėjusiais ir šiais metais tokių įmonių atžvilgiu taikėme administracinio poveikio priemones. Patys šį veiklos modelį esame pavadinę „Įspėjau - pasirink“. Įmonės pirmiausia yra įspėjamos apie įtarimą keliančius rodiklius. Vėliau, jei po tam tikro bendravimo su įmonių vadovais, padėtis nesikeičia, yra taikomos griežtesnės kontrolės priemonės. Yra atliekami mokestiniai patikrinimai.
Pernai administracines poveikio priemones mes taikėme apie 4,5 tūkst. tokių mokesčių mokėtojų. Jei lyginsime situaciją metų pabaigoje ir metų pradžioje, tose įmonėse darbuotojų, dirbančių už mažesnį nei MMA atlyginimą, sumažėjo apie 15 proc. Dėl taikytų veiksmų tos įmonės į biudžetą sumokėjo apie 50 mln. litų daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei ankstesniais metais. Manome, kad, sujungus institucijų jėgas, šiemet šie darbo rezultatai bus dar sėkmingesni.
Skaičiai
38,9 tūkst. - tiek šalyje yra įmonių, kuriose mažiausiai 10 proc. darbuotojų gauna mažiau nei MMA
6,7 tūkst. - tiek šalyje yra darbuotojų, kurių mėnesinis atlyginimas yra iki 30 eurų
4109 - tiek yra buhalterių, uždirbančių mažiau nei MMA
17,3 tūkst. - tiek yra darbuotojų, kurių mėnesinis atlyginimas yra nuo 30 iki 75 eurų
51,7 tūkst. - tiek yra darbuotojų, kurių mėnesinis atlyginimas yra nuo 75 iki 150 eurų
9589 - tiek yra įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, kurių atlyginimas mažesnis nei MMA
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą