Iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, energetikos ministras Rokas Masiulis, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, Lenkijos vicepremjeras, Švedijos energetikos ministras bei projektus įgyvendinusių Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatorių vadovai.
„Per šiuos penkerius metus įgyvendindami ypatingo sudėtingumo du strateginius projektus vienu metu nuėjome ilgą kelią, kuriame sukaupėme neįkainojamos patirties diegdami pirmąsias tokio tipo technologijas Lietuvos elektros sistemoje. Didžiulius „NordBalt“ ir „LitPol Link“ projektus įveikėme su vienminčiais Lenkijoje ir Švedijoje, o mūsų tarpusavio vienybė ir pasitikėjimas vienas kitais yra pavyzdys visai Europai, kaip bendradarbiaujat kaimynams galime kurti bendrą ir tvarią energetiką Europos Sąjungoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Lietuva su Lenkija ir Švedija yra sujungta elektros sistemai nauja technologija, pasitelkiant aukštos įtampos nuolatinę srovę. Ši technologija yra pritaikyta suderinti asinchroniškai veikiančias elektros sistemas, sudaro galimybę kontroliuoti elektros srautus ir leidžia perduoti elektrą dideliu atstumu be didesnių nuostolių.
Anot D. Virbicko, „LitPol Link“ ir „NordBalt“ panaikino esmines infrastruktūrines kliūtis Baltijos jūros regione ir dabar visos jėgos gali būti telkiamos į naujus ambicingus tikslus – bendrus elektros rinkos projektus ir Baltijos šalių sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros sistema.
Abiejų jungčių statyba yra didžiausia investicija į Lietuvos elektros sistemą nuo nepriklausomybės atkūrimo. Iki 2020 m. elektros poreikis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kasmet augs po 1,1 proc. – pradėjus veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ Baltijos šalių galimybės parsisiųsti elektros iš kaimynų padidės trečdaliu.
Elektros biržos „Nord Pool Spot“ dalyviai Lietuvos prekybos zonoje jau nuo praėjusio ketvirtadienio gali naudotis nauju pasiūlos šaltiniu „LitPol Link“, veikiančiu iki 500 MW galia.
„Nuo šiol turėdamos daugiau galimybių importuoti ir eksportuoti elektrą Lietuva ir Lenkija padidino savo energetinį saugumą. Fiziškai padidinti tarptautinių jungčių pralaidumą yra labai svarbu siekiant užsitikrinti patikimą elektros tiekimą“, – sakė Lenkijos elektros perdavimo tinklų bendrovės PSE valdybos pirmininkas Henrykas Majchrzakas. „Šiuolaikinėje valstybėje patikima infrastruktūra, užtikrinantį nepertraukiamą elektros perdavimą, yra visa ko pamatas, nes lemia ekonominį augimą“, – pridūrė jis.
Šiuo metu vykdomi „NordBalt“ sisteminiai jungties bandymai, kurie lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų. Lietuvos ir Švedijos jungties valdymo centrus skiria 450 kilometrų per jūrą nuo Klaipėdos iki Nybru.
„Man džiugu matyti, kad šiandien pildome praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje kilusią svajonę – elektra sujungti valstybes aplink Baltijos jūrą ir sukurti Baltijos jūros žiedą. Ši jungtis ne tik didina Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinę nepriklausomybę, bet ir mūsų bei aplinkos labui sudaro daugiau galimybių efektyviau naudoti įvairius energetinius išteklius Baltijos jūros regione ir Šiaurės Europoje“, – sakė Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius „Svenska kraftnät“ Mikaelis Odenbergas.
Apie Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“
500 MW galios jungtis „LitPol Link“ užbaigia Baltijos jūros regiono elektros žiedą. Per Alytaus ir Lazdijų rajonus Lietuvoje ir Palenkės ir Varmijos-Mazūrijos vaivadijas Lenkijoje 400 kV įtampos oro linija driekiasi 163 kilometrus. Projekto investicijos Lenkijoje siekia 430 mln. eurų, beveik pusę iš jų finansavo Europos Sąjunga. Lietuvoje visiems su jungtimi susijusiems darbams skirta 150 mln. eurų, ES indėlis sudaro 31,4 mln. eurų. pirmąją Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų jungties projektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir PSE.
Apie Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“
700 MW galios jungtis „NordBalt“ gali užtikrinti beveik visą Lietuvos elektros vartotojų paklausą nekarštą vasaros dieną. Lietuvos ir Švedijos krantus sujungė 400 km ilgio povandeninis kabelis, kuriuo teka aukštos įtampos nuolatinė srovė. Dar 53 kilometrai kabelio patiesti sausumoje – Lietuvoje iki Klaipėdos ir Švedijoje iki Nybru. Investicijos į projektą siekia 550 mln. eurų. ES finansuota investicijų dalis yra 131 mln. eurų, likusius kaštus Lietuva ir Švedija dalijasi per pusę. Pirmąjį bendrą Lietuvos ir Švedijos energetikos projektą kartu įgyvendino Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą