Kai mūsų prezidentė pompastiškai dėkojo EK valdovams, išdrebinusiems 9 mln. eurų Lietuvos žemdirbiams, kuriems gausios liūtys pridarė penkis kartus už šią išmaldą didesnių nuostolių, EK biurokratai jau buvo nusprendę „pakoreguoti“ ES paramos lėšas Lietuvos kaimui minus 11,3 mln. eurų.
Viena ranka duoda, kita atima. Gal ūkininkai ar įmonės išgrobstė tuos milijonus? Ne, kaip tvirtina žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, remdamasis pačių ES auditorių pateikiamais išvedžiojimais, priekaištai yra grynai biurokratiniai.
„Auditoriams užkliuvo, kad iki 2015 m. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) nebuvo tikrinamas pareiškėjų susietumas, pavyzdžiui, ar ūkininkas, teikiantis paraišką, yra savarankiškai dirbantis, ar kooperatyvo narys, o gal jo šeimos narys turi akcijų įmonėje, irgi siekiančioje paramos, - aiškino ministras. - Iš esmės to susietumo nebuvo įmanoma patikrinti, kol 2015 m. šalyje nepradėjo veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema. Net ir pačioje ES ne visos valstybės turėjo galimybių „peršviesti“ pareiškėjus pagal visus EK nustatytus reikalavimus.“
EK pretenzijos iš pradžių siekė net 12,7 mln. eurų, bet po pirminių derybų ir taikinimo procedūros pavyko jas sumažinti 1,7 mln. eurų. Pradėjus veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai, NMA patikrino paraiškas teikusių įmonių veiklą 2013-2015 m. ir jokių pažeidimų nenustatė, bet šaukštai jau buvo po pietų.
Paklaustas, ar gali garantuoti, kad tarp pretendentų, kurių paraiškos buvo tenkintos nepakankamai taikant EK reikalaujamas kontrolės priemones, nėra susijusių su politikais ar paramos skirstytojais, B.Markauskas teigė, kad nė vieno konkretaus pareiškėjo nežino, mat jų buvę labai daug.
„Užkliuvo daug priemonių - ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, ir „Miškų ekonominės vertės didinimas“, ir kitos, kur paramos sumos nebuvo didelės, o bendra pretenzijos suma leidžia spręsti, kad pareiškėjų buvo labai daug, nes paprastai korekcijos santykis su bendra priemonės suma yra nuo 5 iki 10 proc.“, - sakė ministras.
Jis piktinosi, kad Europos žemės ūkio komisaras kalba apie būtinybę mažinti biurokratiją, įgyvendinant paramą kaimui, o pačios Komisijos biurokratai prikurpia vis daugiau ir vis naujų kliūčių. „Mes jaučiame didelį spaudimą ir iš pareiškėjų, nes sudėtingos procedūros, pertekliniai reikalavimai net atgraso žmones nuo paramos, - dėstė ministras. - Štai ir dabar sulaukiame priekaištų dėl žuvininkystės programos įgyvendinimo, nes paraiškų pateikta labai mažai, atsiliekama pagal lėšų panaudojimą. O viskas dėl to, kad sugriežtinti reikalavimai pareiškėjams, reikalingas nemažas kofinansavimas - reikia turėti, iš kur jį paimti. O kai pradedi po truputį atrišti tuos sudėtingus mazgus, atsiranda priekaištų dėl nepakankamos lėšų kontrolės.“
Ministras tikisi, kad ES bendrasis teismas situaciją įvertins iš esmės, nes žalos nebuvo padaryta, o biurokratai, tiek europiniai, tiek ir mūsiškiai, kartais pateikia labai „valdiškus“ vertinimus.
„Ne pirmą kartą Lietuva ginčijasi su EK teismuose, yra buvę, kai teismai ir sankcijas sumažina, ir net visai panaikina Komisijos sprendimus. Manau, kad verta pamėginti įrodyti savo tiesą, tik aišku, kad bylinėjimasis gali užtrukti ir 2, ir 3 metus“, - sakė B.Markauskas.
Nepagrįstos EK pretenzijos
2005 m. Lietuvai makroekonominiu lygiu buvo apskaičiuotos daugelio produktų perteklinės atsargos stojimo į ES metu ir už jų turėjimą neva spekuliaciniais tikslais nustatyta 17,9 mln. eurų bauda. Lietuva nesutiko, po derybų EK sumažino savo pretenzijas iki beveik 3 mln. eurų. Tačiau 2007 m. liepą Lietuva vis tiek pateikė ieškinį ES bendrajam teismui, ir šis beveik po 5 metų bylinėjimosi, 2012 m. kovą, panaikino EK sprendimą.2012 m. EK atsiuntė nurodymą 10 proc. sumažinti paramą ūkiams, kuriems metinė tiesioginių išmokų suma viršija 5 tūkst. eurų. Tuometė Vyriausybė besąlygiškai pakluso, ir žemdirbiai dėl „moduliacijos“ neteko apie 20 mln. eurų. Gavęs skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. dėl ES teisės taikymo kreipėsi į ES Teisingumo Teismą. Šis nustatė, kad Lietuvai išmokų „moduliacija“ taikyta neteisėtai. Dabartinei Vyriausybei teks per kelerius metus grąžinti žemdirbiams daugiau kaip 18 mln. eurų, nes lėšos buvo nurėžtos iš nacionalinės paramos dalies.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą