Nelaimės atveju du trečdaliai būsto paskolas turinčių šeimų liktų su finansiniais įsipareigojimais

Nelaimės atveju du trečdaliai būsto paskolas turinčių šeimų liktų su finansiniais įsipareigojimais

69 proc. būsto paskolas turinčių Lietuvos gyventojų skaudžios nelaimės atveju finansinius įsipareigojimus paliktų vykdyti šeimai, rodo „Swedbank“ statistika. Tik trečdalis (31 proc.) būstui pasiskolinusiųjų yra pasirūpinę šeimos finansine apsauga – apsidraudę gyvybės draudimu ir taip apsaugoję savo artimuosius nuo finansinių įsipareigojimų, kurie liktų šeimai netekus vieno iš maitintojų.

„Didelė dalis Lietuvos gyventojų imdami būsto paskolas savo finansinę situaciją matuoja šia diena ir vengia mąstyti apie bloguosius gyvenimo scenarijus: galimą pajamų praradimą, darbingumo netekimą, vieno šeimos maitintojų netektį. Vakarų valstybėse šeimos finansinė apsauga yra neatsiejama atsakingo finansų planavimo dalis, todėl gyvybės draudimu gyventojai pasirūpina kartu su būsto paskola. Dideli ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai gali tapti nepakeliama našta šeimai, praradusiai vieną iš maitintojų“, – sako „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

Duomenys rodo, kad paprastai pasirinkta gyvybės draudimo suma yra mažesnė nei paskola. „Vidutinė gyvybės draudimo sutarties suma banke siekia 78 proc. būsto paskolos dydžio, tai reiškia, kad besidraudžiantys klientai yra linkę rinktis mažesnę draudimo sumą nei jų turima būsto paskola. Tad nelaimės atveju draudimo įmonė apmokėtų tik dalį paskolos. Likusia suma vis tiek turėtų pasirūpinti būsto paskolos turėtojo artimieji“, – sako M. Jusius.

Kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje finansinės apsaugos situacija šiek tiek kitokia nei Lietuvoje. “Jei Estijoje „Swedbank“ būsto paskolų savininkai labiau linkę finansiškai apsisaugoti, bet renkasi mažesnes draudimo sumas, tai Latvijos gyventojai gyvybę draudžia ir daug rečiau, ir mažesnėmis sumomis“, – kaimynų finansinį elgesį komentuoja M. Jusius. Finansine apsauga yra pasirūpinę 37 proc. būsto paskolas turinčių estų, o vidutinė gyvybės draudimo suma siekia 68 proc. paskolos dydžio. Latvijoje atitinkamai gyvybės draudimo paslaugas yra pasirinkę 20 proc. „Swedbank“ būsto paskolas turinčių klientų, o vidutinė finansinės apsaugos suma siekia 50 proc. paskolos dydžio.

„Daugelis įsipareigojimų turinčių darbingų lietuvių tiki, kad nelaimės juos aplenks, tačiau statistika rodo, jog dažniausiai maitintojų netenka vidutinio amžiaus šeimos“, – sako M. Jusius. Absoliuti dauguma būsto paskolas turinčių šeimų, praėjusiais metais užkluptų skaudžios nelaimės, neteko darbingų 40-50 metų vyrų. Per pastaruosius penkerius metus užfiksuotos 167 klientų, turėjusių būsto paskolas, mirtys. Gyvybę buvo apsidraudę tik trečdalis šių klientų. Dviem iš trijų atvejų finansiniai įsipareigojimai liko paskolos turėtojo artimiesiems. Lietuvoje vien tik būsto paskolų turėtojams, apdraudusiems gyvybę ir netekusiems apdraustojo šeimos maitintojo, bankas išmokėjo 567 tūkst. litų išmokų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder