Spartus Lietuvos ekonomikos augimas net ir padidėjus įtampai dėl euro zonos skolų neturėtų stebinti, kadangi situacija nuo 2008 m. rudens dabar skiriasi iš esmės, sako "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
"Praėjusių metų pabaigoje išaugusi įtampa dėl euro zonos skolų krizės daugumai priminė 2008-ųjų rudenį. Tuomet prasidėjus pasaulinei finansų krizei Lietuvos ekonomika buvo beveik paralyžiuota ir patyrė precedento neturintį nuosmukį. Tačiau šiuo metu situacija skiriasi iš esmės. Pirma, nors euro zonoje prasidėjo recesija, finansų krizės pavyko išvengti, o problemos išlieka izoliuotos viename regione ir nesutrikdė viso pasaulio prekybos. Antra, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota ir daug geriau pasirengusi priimti išorinius iššūkius", - teigia ekonomistas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas buvo 3,9 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
N. Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, jog šalies gyventojų vartojimas, priešingai nei prieš ketverius metus, šiuo metu atspindi jų pajamas. Gana didelė pajamų dalis yra skiriama santaupoms, todėl nėra priežasčių, dėl ko staigiai keistųsi vartotojų elgsena. Dar svarbiau, pasak eksperto, yra tai, kad įmonės per pastaruosius metus sumažino sąnaudas ir padidino efektyvumą, todėl gali sėkmingai kovoti dėl rinkų net ir besitraukiančio ūkio Europoje.
"Darbo rinkoje išliko teigiamos tendencijos - toliau mažėjo nedarbas ir didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl ir gyventojų vartojimas toliau augo. Tam teigiamos įtakos turėjo ir apie 8 proc. nuo metų pradžios pabrangęs Lenkijos zlotas, atvėsinęs šalies gyventojų norą apsipirkti kaimyninėje šalyje", - sako N. Mačiulis.
Jo manymu, teigiamas tendencijas žada ir pamažu gerėjantys gyventojų lūkesčiai: padidintos senatvės pensijos bei netrukus didėsiantis minimalaus mėnesinis atlyginimas. Be to, svarbus augimo šaltinis buvo ir įmonių investicijos bei atstatomas atsargų lygis, kuris buvo labai sumažėjęs praėjusių metų pabaigoje.
Neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui šiemet turės valdžios sektoriaus išlaidos, kurios, anot ekonomisto, turėtų susitraukti 3 proc. Be to, didžiausias neapibrėžtumas išlieka dėl eksporto tendencijų.
"Eksporto augimas šių metų pradžioje lėtėjo, ypač Baltarusijos kryptimi, kurios valiuta pernai prarado du trečdalius savo vertės. Prognozuojame, kad eksportuotojams geresnės tendencijos išryškės antrąjį šių metų pusmetį, kai euro zona išbris iš recesijos", - mano N. Mačiulis.
Šių metų sausį ir vasarį eksporto metinis augimas sulėtėjo iki 11,9 proc., o praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį jis siekė 14,2 proc. Tačiau, N. Mačiulio teigimu, šie skaičiai rodo nominalų augimą ir neatspindi kainų pokyčių, o realus eksporto augimas šių metų pradžioje, tikėtina, buvo gana vangus.
"Swedbank" prognozuoja 3,3 proc. ekonomikos augimą šiems metams, kuris turėtų paspartėti iki 4,3 proc. 2013 metais. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet BVP augs 2,5 proc., o Lietuvos banko prognozė dar kuklesnė - 2,2 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą