Nuo Supermeno ir Betmeno

Nuo Supermeno ir Betmeno

Vienas iš sėkmingiausių naujos kartos Lietuvos verslininkų Ilja Laursas žino, kad šiuolaikinės technologijos padeda kurti globalų verslą. Juo gali užsiimti bet kuris, nes pagrindinis išteklius dabar ne nafta, o žmogaus protas.

Kitos galimybės pasaulyje be ribų

Pirmaujančios pasaulyje mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovės „GetJar“ vadovas Ilja Laursas konferencijoje „Regiono pramonė globaliai“ pradžioje pademonstravo filmuką, kurio herojus galima sustabdyti, apžiūrėti, o patikusį personažą – netrukus turėti savo rankose. Šią technologiją sukūrė lietuviška kompanija, idėja atsirado prieš metus, o produkto testavimas liepos mėnesį vyko JAV. Lietuvių kompanija dėl personažų, tokių kaip Supermenas ir Betmenas, susiderėjo su „Warner Brothers“ kompanija. Rugpjūčio mėnesį herojai jau buvo parduodami visame pasaulyje.

„Tokių kompanijų Lietuvoje atsiranda vis daugiau“, – sakė I. Laursas.

Jį žavi ir lietuvių sukurta galimybė darbuotojui pačiam rinktis darbdavį, o ne atvirkščiai. Pasitelkus socialinius tinklus buvo sukurta platforma, leidžianti darbuotojui tapti savo paties agentu ir pristatyti save ir savo darbovietę draugams. Kartu tai naudinga ir kompanijai, nes apie jos vertybes sužino darbuotojo socialinių tinklų draugų būrys.

„Intriguoja tai, kad pasaulis tampa skaitmeninis – visos ribos yra ištrinamos, – šypsojosi I. Laursas. – Anksčiau savo gaminių pavyzdžius reikėdavo pristatyti parodose, dabar to daryti nereikia. Lietuvių kompanijai savo produkto pristatymą lengviau pradėti Amerikos rinkoje, o ne Europoje ar Lietuvoje. Sukūręs vieną produktą gali aptarnauti šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje taip pat lengvai, lyg tai darytum savo kieme.“

Jo žodžiais, lietuviai sparčiai kuria ir eksperimentuoja su naujausiomis technologijomis, tokiomis kaip išplėsta realybė, minčių skaitymas. Pavyzdžiui, chirurgas, operuodamas ligonį, per virtualius akinius gali matyti stuburo, kaulų ar širdies rentgeno vaizdą.

I. Laursas ragino atsargiai vertinti teiginius, kad Lietuva gali konkuruoti su kitomis šalimis pigia darbo jėga. Priešingai, skatino imtis tokių sričių, kuriose sukuriama aukšta pridėtinė vertė garantuotų dideles pajamas ir ženkliai kilstelėtų darbuotojų atlyginimus.

„Patys kurkime kapitalą, o ne jį aptarnaukime. Nesakykime: esame pigūs, tik duokite mums darbo, o mes dirbsime pusvelčiui ir daug. Kapitalas yra ir žinios, ir idėjos. Lietuvai nebereikia turėti labai daug gamtinių išteklių. Šiuolaikiniame pasaulyje pagrindinis išteklius yra žmogaus protas“, – tvirtino verslininkas.

Pirmas žingsnis – sunkiausias

Ilja Laursas po pranešimo sutiko atsakyti į kelis klausimus.

– Dažnas svajoja apie savo verslą, bet nesiryžta jo pradėti. Kaip nuo svajonių pereiti prie darbų?

– Atsakyti galiu garsia kinų patarle – trijų tūkstančių mylių kelionė prasideda nuo mažyčio žingsnelio. Kai prieš pradėdamas kurti verslą bandai įvertinti visus sunkumus, su kuriais tau reikės susidurti, tai atrodo neįmanoma. Sunkiausia pasakyti sau: problemų atsiras, bet turėsiu ne vienerius metus joms išspręsti. Galvoti reikėtų paprasčiau: kaip gyvensiu rytoj?

Rytoj užregistruosiu įmonę, rytoj susitiksiu ir pakalbėsiu su reikalingu žmogumi. Kai suplanuoji dieną, rytojaus užduotis tampa paprastesnė ir aiškesnė. Įvykdęs dienos užduotį, įveiki iš fizikos žinomą inercijos trintį. Mechanikai supranta, kad tai – sunkiausias dalykas. O kai jau pradedi judėti, kitą žingsnį padaryti jau lengviau, nes veikia inercija.

Verslo kūrimas yra lėtas ir tolygus procesas. Šiandien sėdi savo bute, rytoj sėdi bute ir esi paskaitęs keletą apžvalgų apie panašų verslą, poryt jau esi parašęs elektroninį laišką ir taip toliau.

Kai supranti, kad kurti verslą yra tolygus procesas ir tau nereikia priimti kažkokių dramatiškų sprendimų, viską galima daryti paeiliui. Aš tikiu evoliucija, bet ne revoliucija. Daugeliu atveju gyvenime tai pasiteisina, o versle ypač.

Dar vieno dalyko mane išmokė tėvai: akys bijo, rankos daro. Ši taisyklė niekada nenuvilia.

– Kur jūs pats pristatėte savo pirmąjį produktą – Lietuvoje ar Amerikoje?

– Pirmasis produktas buvo interneto svetainė, o ji neturi geografinių ribų. Į interneto svetainę galėjo užeiti bet kas, bet kur pasaulyje. Nežinojau, kas yra mano lankytojai. Tik mačiau, ką jie daro, kaip elgiasi, ir uždirbdavau pinigų. Pats tuo metu gyvenau Lietuvoje. Gana ilgai – apie penkerius metus, išskirtinai Lietuvoje plėtojau verslą ir tik daug vėliau perėjau į Didžiąją Britaniją, o vėliau į Ameriką.

Kurti padeda kartų sąveika

– Naujas technologijas greičiau įvaldo jaunimas, o kuo užsiimti vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pas mus dauguma?

– Aš tikiu tam tikra sinergija, sąveika tarp jaunosios ir vyresnės kartų.

Amerikoje vyresnioji karta ypač gerbiama, nes gali konsultuoti jaunimą ir jam patarti. Nebūna naujai įsikūrusios kompanijos, kuri neturėtų būrio vyresnių patarėjų. Jeigu esi jaunas, veiki tam tikroje srityje, tau trūksta žinių, net bendravimo įgūdžių ir kontaktų, todėl bendravimo su vyresniais profesionalais vertė yra labai aukšta. Net yra institutas – patarėjų tarnyba, todėl nė viena rimta besikurianti kompanija nepradeda veiklos be patarėjų. Jų būna net po 20–30, iš įvairių sričių.

Kita vertus, profesionalai mielai tampa partneriais, nes patarėjams atlyginama paskiriant dalį nuosavybės.

Jeigu lietuviai nenori dalintis verslu ir mėgsta pabrėžti esantys šimtaprocentiniai savininkai, amerikiečiai, priešingai, – patarėjams ir darbuotojams išdalina po kelis procentus.

Kompanijai tapus, pavyzdžiui, „Facebook-u“, vieno procento akcijų vertė išauga iki milijardo dolerių. Tai rimti pinigai net profesionalams. Nors mano pastebėjimu, profesionalai dažnai siekia net ne piniginių tikslų – jie nori naujos, įdomios veiklos. Bendrauja su jaunimu, dalyvauja kuriant naujus produktus. Vidutiniškai vienas informacinių technologijų kompanijos vadovas Amerikoje turi apie 30 patarėjų postų.

Kai mes, investicinis fondas, pradėjome Lietuvoje kurti patarėjų tarnybą, pakvietėme tokius žmones kaip Antanas Danys iš „Swedbanko“ ir dar daugelį kitų, supratau, kad verslo žinių niša yra begalinė ir neišnaudota. Ji ypač reikalinga jaunai kartai, kuriai trūksta patirties. Įsivaizduokite, kokią vertę pradedančiajam versle sukuria vienas patyrusio žmogaus skambutis, su gerais kontaktais ir įvaizdžiu. Juk kartais tenka mėnesiais sėdėti priimamajame, kad patektumei pas potencialų partnerį.

Vertinu patarėjų tarnybą ir manau, kad tik per ryšį tarp patyrusių, gal jau karjerą baigiančių specialistų, ir jaunimo galima sukurti kažką naujo.

Jauni verslininkai lyg paaugliai – jie išmano technologijas, bet nežino, kaip pristatyti savo darbą, kaip parašyti pranešimą spaudai, kaip apie savo stebuklingą produktą papasakoti visuomenei.

Pirmoje vietoje – oro uostas

– Nors aiškinama, kad Lietuva – vienas regionas, gyvenimas provincijoje teka vangiau: mažiau investicijų, mažiau įmonių, mažiau darbo vietų, žemesni atlyginimai. Kaip išsiveržti iš šio užburto rato?

– Regionams gyvybiškai svarbu plėtoti infrastruktūrą. Informacinė infrastruktūra Šiauliuose yra gana gerai išvystyta. Susisiekimo, bent jau oru – nėra. Banalus faktas: jeigu stambios korporacijos vadovas negali į kurį nors Europos miestą rytą nuskristi, o vakare parskristi, šis miestas niekada netaps korporacijos dėmesio centru. Taškas. Niekas nesėdi viešbučiuose, nekeliauja po kelias valandas iš oro uosto. Taip įprasta, toks europinis standartas. Yra pavyzdžių, kad oro uosto atsiradimas keičia viską.

Pavyzdžiui, sėdi verslininkas biure Londone ir galvoja: galiu įsteigti programavimo centrą A –Šiauliuose, B – Kaune. Pasižiūri į skrydžių tvarkaraštį – į Kauną iš Londono yra keturi skrydžiai per dieną, į Šiaulius – nė vieno. Sprendimas iš karto priimamas ne Šiaulių naudai.

Regionas, pretenduojantis išsiveržti iš vietinių ribų, pirmiausia turi atkreipti dėmesį į infrastruktūrą – technologinę, komunikacinę, interneto, teisinę, o oro susisiekimas – auksinis standartas Europoje. Jeigu būčiau Šiaulių meras, pirmoje vietoje man būtų oro uostas.

Trumpai apie Ilją Laursą

Ilja Laursas – mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjas, vienas iš garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų – turi sukaupęs turto už 1 milijardą litų.

Nuo 1999 metų I. Laursas įvykdė daugiau nei 10 sėkmingų projektų, tarp kurių – didžiausia Lietuvoje viešbučių rezervavimo sistema lithuanianhotels.com, mobili mokėjimo sistema „MicroPay“, mobiliųjų žaidimų studija „Midas Mobile“, trimatės fotografijos portalas geoglance.com.

2004 metais įkūrė kompaniją „GetJar“, į kurią investavo amerikiečių „Private equity“ fondai, o pati bendrovė persikėlė į JAV, Silicio slėnį. Kompanijos getjar.com kontrolinis akcijų paketas iki šiol priklauso I. Laursui. Ši kompanija užima antrą vietą pasaulyje pagal išplatintas programas mobiliesiems telefonams. Pirmą vietą užimančios „Apple“ panaši parduotuvė rinkoje vertinama daugiau kaip 1 milijardu dolerių. Getjar.com vertė šiuo metu gali siekti 0,5-0,75 milijardo dolerių (1,3– 1,95 milijardo litų).

2010 metais Vašingtone įvykusiame metiniame Jungtinių Valstijų Baltijos fondo (USBF) forume I. Laursas paskelbtas Baltijos šalių metų verslininku.

2011 metais Europos verslo laikraščių asociacijos (EBP) Generalinėje Asamblėjoje Atėnuose Iljai Laursui įteiktas „Europos metų vadovo 2011“ apdovanojimas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder