Paskolos iš privačių bendrovių - rizika ar reali pagalba?

Pinigai

Uostamiestyje netrūksta firmų, kurios skelbiasi per valandą ar net greičiau už užstatus suteikiančios įvairaus dydžio paskolas laikotarpiui iki 10 metų.

Bankų atstovų įsitikinimu, skolintis pinigus tokiose įstaigose yra net tik brangiau, bet ir žymiai rizikingiau.

Palūkanos nuo 1,5 iki 10 proc.

"Vakarų ekspreso" žurnalistui apsimetus interesantu ir susisiekus su keletu uostamiestyje paskolas teikiančių bendrovių paaiškėjo, kad dauguma tokių firmų pageidauja, jog klientas įkeistų nekilnojamąjį turtą. Tokiu atveju galima tikėtis gauti nuo 50 iki 70 proc. šio turto rinkos vertės siekiančią paskolą.

Įkeitus butą paskolą galima gauti net dešimčiai metų. Vidutinė mėnesinių palūkanų norma - 1,5 proc. Palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį, o pasiskolinta suma gražinama pasibaigus paskolos terminui. Tiesa, kelių firmų darbuotojai patikino, kad galima susitarti ir dalį paskolos grąžinti anksčiau termino. Tada esą palūkanos būtų pradėtos skaičiuoti nuo negrąžintos sumos.

Vienoje agentūroje žurnalistui buvo pasiūlyta palūkanas už keletą mėnesių ar metus sumokėti iš anksto.

"Taip galima gyventi ramiau. Paprastai veiksmų imamės jei paskolą pasiėmęs asmuo 2-3 mėnesius nesumoka palūkanų ir nieko apie save nepraneša. Tačiau ir tokiu atveju dar galima susitarti - ne bankas čia", - apie galimas sankcijas informavo vienos bendrovės darbuotojas.

Besidomint paaiškėjo, kad klientui neturint nepilnamečių vaikų ir norint užstatyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, paskolą galima suteikti ir per 45 minutes. Tačiau dažniausiai viskas sutvarkoma per dieną.

"Procedūra labai paprasta. Turėdami buto dokumentus ateinate pas mus. Sutvarkome visus formalumus kadastro įmonėje, pas notarą pasirašoma paskolos sutartis ir jums įteikiami pinigai", - vienoje firmoje pasakojo jos darbuotoja.

Interesantui turint nepilnamečių vaikų, dokumentų tvarkymo procedūra užtrunka kiek ilgiau. Paskola tokiu atveju paprastai išduodama per keturias dienas. Už dokumentų sutvarkymą, pavyzdžiui, 12 tūkst. litų paskolai gauti, agentūrai tektų sumokėti apie 500 litų. Taip pat dar tektų pakratyti piniginę notaro paslaugoms ir įvairioms pažymoms gauti.

Kai kuriose firmose paskolą galima gauti įkeičiant ir automobilį. Šiuo atveju paskolos dydis gali siekti iki 60 proc. automobilio vertės. Tačiau maksimalus laikotarpis, kuriam suteikiama tokia paskola, gali siekti tik pusę metų. Įkeičiant automobilį tektų mokėti ir įspūdingas, net 10 proc. per mėnesį siekiančias palūkanas.

Svarbu - sumokėti mokesčius

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės spaudai Marijonos Varneckienės teigimu, paskolų išdavimu gali verstis kiekviena bendrovė. Tam nereikalingi jokie papildomi leidimai. Tačiau iš paskolų gautos pajamos turi būti įtrauktos į apmokestinamąjį pelną ir nuo jo turi būti sumokėti mokesčiai.

Fizinis asmuo, suteikiantis paskolas, anot M. Varneckienės, gautą pelną turi deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Banke palūkanos mažesnės

"Hansabanko" privačių asmenų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad bankas nejaučia tokių firmų egzistavimo.

"Didžioji masė žmonių skolinasi bankuose. Čia mažesnė rizikos galimybė, geresnės sąlygos. Bankui įkeičiant nekilnojamąjį turą galima gauti iki 70-95 proc. jo vertės siekiančią paskolą. Jei klientui sutriktų mokėjimas, tokios firmos jokių išlygų nedarytų, o banke galima gauti įvairių lengvatų. Tad pasinaudojus tokių firmų paslaugomis galima lengvai atsisveikinti su savo turtu", - sakė banko atstovė.

Jos teigimu, metinės bankų palūkanos įkeičiant turtą siekia 4-5 proc. Tokios paskolos išduodamos iki 40 metų. Neįkeičiant turto vartojamųjų paskolų metinės palūkanos siekia 9-10 proc.

"Tai lemia mažesnius mėnesinius mokėjimus", - teigė J. Gumuliauskienė.

Bankininkės įsitikinimu, paprastai paskolų į privačias bendroves kreipiasi tie žmonės, kurie turi problemų su oficialiomis pajamomis arba nepasidomi sąlygomis bankuose.

J. Gumuliauskienės teigimu, "Hansabanke" yra daugiau klientų, kurie ima paskolas neįkeičiant turto. Vidutinė tokia paskola siekia apie 6 tūkst. litų. Tačiau paskolų, kurios imamos įkeičiant nekilnojamąjį turtą, portfelis yra žymiai didesnis, mat vidutinis tokių paskolų dydis - apie 100 tūkst. litų.

Firmų pranašumų nebėra

Vilniaus banko produktų plėtros departamento direktorius Žilvinas Milerius, kaip ir jo kolegė iš "Hansabanko", tvirtino, kad tokių kredito įstaigų konkurencijos bankai nejaučia.

"Šiandien vartojimo ar būsto kreditą iš banko paprasta gauti bet kuriam gyventojui, o palūkanos bankuose yra žemesnės. Vartojimo kreditai gyventojams suteikiami neįkeičiant turto, o jei turtas įkeičiamas - kreditą vartojimo reikmėms tenkinti suteikiame tokiomis pačiomis palūkanomis kaip ir būsto kreditą. Beje, bankų būsto kreditų gavėjams suteikiamos mokestinės lengvatos, todėl klientui daug naudingiau kreiptis į banką", - teigė Ž. Milierius.

Anot jo, dažnai kaip vieną iš svarbiausių pranašumų paskolas teikiančios firmos pateikia labai trumpą kredito suteikimo laikotarpį. Tačiau šiandien tai, pašnekovo teigimu, taip pat nebėra išskirtinumas. Pavyzdžiui, Vilniaus bankas vartojimo kreditą suteikia per vieną dieną.

"Patarti gyventojams galima tik viena - skolintis pinigus bet kuriuo atveju reikia tik banke. Jei taip atsitinka, kad reikia kreiptis į tokias firmas, patartina atidžiai perskaityti siūlomą kredito sutartį: kredito grąžinimo sąlygas, numatytus delspinigius už ne laiku grąžintą kreditą, baudas bei kitus sutartyje aptartus įsipareigojimus. Jei mokėjimo sunkumų kyla banko klientui, mes visada suderiname su klientu tolesnio kredito grąžinimo sąlygas ir ieškome sprendimo, kuris būtų naudingas visoms pusėms", - sakė banko atstovas.

Skolinamasi vis daugiau

Spalio pradžioje bendrovės "Spinter tyrimai" paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusei Lietuvos gyventojų likus kelioms dienoms iki atlyginimo pritrūksta pinigų ir tada net 80 proc. skolinasi iš giminaičių ar draugų. Tik apie 2 proc. žmonių šią problemą sprendžia paimdami trumpalaikį kreditą iš banko.

Tačiau nepaisant to, kad Lietuva pagal visus vartojamų paskolų rodiklius dar smarkiai atsilieka net tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo Latvijos bei Estijos, šalyje pastebimas milžiniškas šio tipo paskolų populiarėjimas.

Nuo 2002-ųjų pradžios iki šių metų rugsėjo 1-osios paskolų gyventojams rinka šalyje išaugo daugiau nei 5 kartus - nuo 714 mln. litų iki 3,673 mlrd. litų. Vien per aštuonis šių metų mėnesius paskolų gyventojams portfelis išaugo beveik 1,3 mlrd. litų - tai daugiau nei per visus praėjusius metus.

Tokį vartojamojo finansavimo rinkos augimą ekspertai sieja su minimalią mėnesinę algą gaunančių darbuotojų skaičiaus mažėjimu, augančiu darbo užmokesčiu, mažėjančiu nedarbu bei augančiais gyventojų vartojimo poreikiais.

Prognozuojama, kad ateinančiais metais Lietuvoje vartojamojo finansavimo paskolų santykis su BVP augs nuo 2 iki 4 proc., o pati rinka padidės apie 90 proc. - nuo 1,182 mlrd. litų iki 2,229 mlrd. litų.

Martynas VAINORIUS