Paskolos pinga. Bet brangsta

Nors vidutinė tarpbankinė skolinimo litais palūkanų norma VILIBOR nuo metų pradžios žymiai sumažėjo, būsto paskolų gavėjams palūkanos nukrito kur kas mažiau. Didėjant atotrūkiui tarp palūkanų normos ir kredito palūkanų, didėja ir banko marža - paprastai tariant, skirtumas tarp paslaugos suteikimo kainos ir jos savikainos.

Dar paprasčiau - pelno norma. Tiesa, bankininkai tvirtina, kad didėja vadinamoji rizikos norma.

Kur dingo 0,35 procentinio punkto?

Atraminis VILIBOR rodiklis - šešių mėnesių palūkanų norma - nuo metų pradžios iki balandžio sumažėjo 1,46 procentinio punkto: sausio 1-ąją VILIBOR sudarė 7,10 proc., balandžio 30-ąją - jau 5,64 proc. Tuo tarpu skolininkams palūkanos tirpo kur kas lėčiau: sausį palūkanų norma skolinantis būstui sudarė 7,12 proc., balandį - 6,54 proc. Sausį vidutinis 6 mėn. VILIBOR sudarė 6,55 proc., balandį - 5,62 proc.

Taigi vidutinei tarpbankinei palūkanų normai sumažėjus 0,93 procentinio punkto, palūkanų norma skolininkams aptirpo tik 0,58 procentinio punkto.

Apytikriai skaičiuojant, 0,35 procentinio punkto prie mėnesio įmokos, paėmus, pvz., 300 tūkst. litų būsto kreditą 35 metams, prideda apie 73 litus. Imant mažesnę paskolą, pvz., 200 tūkst. litų, toks palūkanų normos skirtumas prie mėnesio įmokos prideda beveik 50 litų. Lietuvos banko duomenimis, balandį suteikta 156,4 mln. litų būsto paskolų.

Euras - ne toks patrauklus

Mindaugas Vaičiulis, bendrovės "AIM invest" prezidentas bei Finansų analitikų asociacijos narys, "Respublikai" teigė, esą didėjantis atotrūkis tarp VILIBOR ir palūkanų normos gyventojams - griežtėjančių kreditavimo sąlygų pasekmė. Esą "maržos didėjimas - irgi vienas iš požymių".

"Pagrindinė to priežastis - rimtesnė atranka, suteikiant paskolas. Taigi natūralu, kad vidutinė marža galėjo išaugti", - svarstė M. Vaičiulis.

Tuo tarpu populiariausios paskolos eurais pastaruoju metu brangsta. Tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR, sausį vidutiniškai siekusi 4,5 proc., balandį vidutiniškai sudarė beveik 4,8 proc. Būsto kreditų eurais palūkanų norma per analogišką laikotarpį Lietuvoje išaugo 0,19 procentinio punkto.

M. Vaičiulio teigimu, augantis EURIBOR mažina santykinį euro pranašumą prieš litą.

Atpigimas - irgi bankų naudai

Tačiau Marius Rainys, nekilnojamojo turto bendrovės "Faulana" generalinis direktorius, tokį bankų elgesį vertina kandžiai.

"Visada bankai mielai pagelbės, jeigu reikia padidinti (palūkanas - aut. past.)", - ironizavo jis. Tačiau, anot jo, palūkanos nėra pagrindinis būsto pirkėjus atbaidantis veiksnys.

"Žmonės tikisi, kad būstas atpigs arba kad atlyginimas pakils. Ir pirmas, ir antras - lengvai paneigiami. Jeigu būstas pastebimai atpinga, ar tuo atpigimu gali pasinaudoti mažmeniniai vartotojai? Manau, nelabai", - aiškino verslininkas.

Pasak jo, jeigu, pvz., statybų bendrovė sumažina savo sąnaudas ir taip atpigina būstą, susidariusį kainos skirtumą susižeria bankas.

"Jeigu koks nors vystytojas nesugeba suvaldyti jau baigto projekto ir turi jo atsikratyti, ta nauda atitektų bankams arba kitoms finansinėms struktūroms. Bankai valdo ne tik viršutines, bet ir apatines būsto pardavimo kainų ribas. Nelabai įmanoma, kad įmonės, turinčios finansinių įsipareigojimų, būstą tiesiog išmestų į rinką perpus pigiau. Bankai tą turtą tiesiog perimtų ir patys jį realizuotų. Patyliukais tai jau vyksta - užsienio kompanijos supirkinėja jau parengtus projektus. Kai bus sulaukta kainų augimo, jie pasirodys rinkoje", - tvirtino M. Rainys.

Didesnis atotrūkis ne būtinai reiškia pelną

Vadimas Titarenka, "DnB Nord" banko prezidento patarėjas: "Bankai nori apsisaugoti nuo padidėjusios rizikos Vien dėl to, kad infliacija šiuo metu sudaro maždaug 12 proc., galima teigti, kad realiosios būsto kainos jau maždaug tiek smuko. Netgi tuo atveju, jeigu nominaliosios kainos, kurias skelbia nekilnojamojo turto bendrovės, yra nepakitusios, - tuo labai abejoju, - faktinės kainos krito mažiausiai 12 proc.

Be abejo, bankai į tokią situaciją reaguoja ir gali nemažinti paskolų palūkanų normų arba jas mažinti mažiau, nei krinta VILIBOR. Be to, reikia akcentuoti, kad pastaruoju metu būsto paskolų portfelyje dominuoja eurai.

Bankai labai vangiai skolina vienas kitam, ir dėl to jų pačių finansavimo išlaidos didėja. Lietuva - ne išimtis, nes pagrindiniai mūsų bankai taip pat patiria išaugusias finansavimo išlaidas. Jeigu jie skolinasi brangiau, skolinimasis neišvengiamai brangsta ir mums.

Palūkanų normą sudaro VILIBOR ar EURIBOR, finansavimo sąnaudos, operacinės išlaidos, rizikos dedamoji ir pelnas. Jeigu rizikos dalis didėja, o šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje klientų rizika auga, palūkanos gali nemažėti krintant VILIBOR ar net augti. Ir tai nebūtinai reiškia, kad didėja bankų pelno marža.

Skirtumas tarp VILIBOR ir paskolų palūkanų auga. Bet šiuo momentu tai yra natūralu, nes bankai nori apsisaugoti nuo padidėjusios rizikos. Labai abejoju, kad pelno maržos būsto paskolų sektoriuje Lietuvoje yra didesnės nei Vakarų Europoje.

Įvyko tam tikras lūžis, ir stabiliai veikiantys didieji europiniai bankai yra atsargesni būsto paskolų sektoriuje nei Lietuvos bankai. Mes esam jaunesni ir vis dar kovojame už rinkos dalį. Na, o stabilioje finansų sistemoje konkurencinė kova paprastai yra mažesnė: kiekvienas turi savo pyrago gabalą. O konkurencinė kova bet kokioje rinkoje sukelia kainų mažėjimą. Drįsčiau teigti, kad maržos Lietuvoje yra netgi mažesnės nei kitose šalyse."