Pernai kas šeštas (16 proc.) namų ūkis turėjo paskolą (išskyrus paskolą būstui įsigyti) ar buvo įsiskolinęs už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas, rodo Statistikos departamento atliekamo pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.
Iš miesto namų ūkių vieną ar kitą paskolą (vartojimo, studijų, būsto remonto ir kt.)
ar skolą už pirkimą į kreditą turėjo 16 procentų
namų ūkių, kaime - 14 procentų. Iš namų ūkių, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, tokias paskolas turėjo 6 procentai.
Palyginti su 2007 m., turinčių paskolą namų ūkių dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais. 24 procentai paskolas turinčių namų ūkių nurodė, kad paskolos grąžinimas jiems nėra finansinė našta, 18 procentų - labai didelė našta.
Dažniausiai buvo skolinamasi perkant buitinę techniką ar baldus. Kreditą buitinei technikai ar baldams įsigyti, paskolą smulkiam remontui 2008 m. turėjo 11 procentų namų ūkių. Paskolą atostogų kelionėms ar kitokiam laisvalaikio praleidimui turėjo tik 0,2 procento namų ūkių, paskolą su sveikata susijusioms išlaidoms apmokėti - 0,1 procento namų ūkių.
2008 m. 76 procentai namų ūkių turėjo einamąją banko sąskaitą arba debetinę mokėjimo kortelę: mieste - 78, kaime - 71 procentas. Dauguma (97 proc.) namų ūkių, neturinčių einamosios sąskaitos ar debetinės kortelės, nenori jų turėti, jiems labiau patinka atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Kredito kortelę (ar parduotuvių kortelę, suteikiančią galimybę pirkti į kreditą) 2008 m. turėjo 14 procentų namų ūkių: mieste - 17 procentų, kaime - 8 procentai. Iš jų 3 procentai (0,5 procento visų namų ūkių) turėjo kortelę su 3 mėnesius ar ilgiau dėl finansinių sunkumų nepadengta skola.
Kas ketvirtas (26,5 proc.) namų ūkis, neturintis kredito kortelės ar paskolos, nurodė, kad jiems kartais tenka skolintis, tačiau dauguma jų turi galimybę skolintis iš draugų ar giminaičių. Kas dešimtas namų ūkis, neturintis kredito kortelės ir paskolos, bet atsakęs, kad jam kartais reikia skolintis, manė, kad bankas atsisakytų jiems suteikti paskolą, o vienas iš šimto atsakė, kad jie kreipėsi į banką, ir bankas atmetė jų prašymą.
Dėl lėšų stokos 3 procentai namų ūkių per 12 mėnesių bent kartą ar daugiau negalėjo laiku sumokėti palūkanų ar paskolos (pirkimo į kreditą) įmokų. Per apklausą devynių iš dešimties šių namų ūkių vėluojama sumokėti suma neviršijo trečdalio mėnesinių namų ūkio pajamų.
Bent kartą per 12 mėnesių negalėjo laiku sumokėti būsto paskolos įmokų ar sumokėti už būsto nuomą 0,5 procento namų ūkių - 6 procentai namų ūkių, kuriems reikėjo mokėti šias įmokas. Bent kartą per 12 mėnesių negalėjo laiku sumokėti už komunalines paslaugas 6 procentai namų ūkių.
Per apklausą pusė šių namų ūkių jau buvo padengę su būstu susijusius įsiskolinimus, ir tik 1 procento iš turėjusiųjų su būstu susijusių įsiskolinimų skolos suma viršijo trečdalį namų ūkio mėnesinių pajamų.
Bent kartą per 12 mėnesių dėl lėšų stokos negalėjo laiku apmokėti kitų sąskaitų (už mokslą, ryšių paslaugas) 4 procentai namų ūkių. Iš jų 79 procentai per apklausą įsiskolinimą buvo padengę, likusių įsiskolinimas neviršijo trečdalio mėnesinių namų ūkio pajamų.
22 procentai namų ūkių nurodė, kad per paskutinius 12 mėnesių patyrė didelį pajamų sumažėjimą. Tarp namų ūkių su vaikais tokių buvo 27 procentai, o tarp nepilnų šeimų (vienas suaugęs asmuo su išlaikomais vaikais) - net 38 procentai.
Kas penktas didelį pajamų sumažėjimą patyręs namų ūkis kaip pagrindinę tokio pajamų sumažėjimo priežastį nurodė, kad bent vienas namų ūkio narys prarado darbą, po 7 procentus - vaiko priežiūros atostogas ir sumažėjusį darbo užmokestį, po 8 procentus - dirbančio namų ūkio nario ligą ir skyrybas ar kitokį namų ūkio sudėties pasikeitimą. Dalis namų ūkių dideliu pajamų sumažėjimu įvardijo kainų augimą, neaugant pajamoms.
Iš namų ūkių, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, didelį pajamų sumažėjimą per 12 mėnesių patyrė 26 procentai.
Namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 7 procentai namų ūkių, pablogėjimo - 39 procentai. Tarp mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių buvo didesnė dalis besitikinčiųjų pablogėjimo.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2008 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais apklausus 4823 namų ūkius, atsitiktinės imties būdu atrinktus naudojantis Gyventojų registru. Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas Europos Sąjungoje kasmet atliekamas pagal Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką.
Eltos inf.

Rašyti komentarą