Lietuvos bankų asociacijos statistika atspindi, jog naujai pasirašytų sutarčių finansuojama suma praėjusiais metais sudarė beveik 925 mln. eurų (apie 3,2 mlrd. litų) - net ketvirtadaliu daugiau nei 2013 metais. Tuo tarpu naujai pasirašytų sutarčių skaičius šiek tiek susitraukė (1,7 proc.) ir sudarė 147,5 tūkst.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininko Laimono Belicko, praėjusiais metais kone du kartus susitraukė komercinio transporto finansavimas. Tačiau naujai sudarytų lizingo sandorių suma rodo rinkos augimą, jį iš esmės nulėmė kelių itin didelės apimties energetinių projektų lizingavimas. Tai paaiškina mažėjusio sutarčių skaičiaus, bet augusios finansavimo sumos fenomeną. Bendras lizingo portfelis praėjusiais metais išliko gana stabilus. Jis sudarė 1,52 mlrd. eurų (5,25 mlrd. litų).
Pernai augo tiek naudotų, tiek naujų automobilių pardavimai lizingu. Tyrimų bendrovės „Datacenter" duomenimis, 2014 m. lizingu buvo įsigyta 5,7 tūkst. naudotų automobilių - 39 proc. daugiau nei užpernai. Tarp pirkėjų populiariausi buvo „Volkswagen" (jie sudarė 16 proc. visų naujai įsigytų automobilių), „Toyota" (11 proc.), „BMW" (10 proc.) ir „Audi" (9,5 proc.) markės, 3-7 metų senumo automobiliai.
Naujų automobilių pardavimai lizingu pernai augo 15 proc. Iš viso rinkoje buvo parduota 16,5 tūkst. naujų automobilių, kas antras buvo pirktas išsimokėtinai.
„Per pirmus du šių metų mėnesius naujų automobilių pardavimai lizingu augo 23 proc., ir tai leidžia prognozuoti, jog rinka augimo nuotaikomis turėtų gyventi visus šiuos metus. Pastebime, kad pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ir įsivertina, jog ekonimiškai naudingiau turimas lėšas panaudoti pradiniam lizingo sutarties įnašui ir įsigyti naują automobilį su garantija nei rizikuojant pirkti naudotą. Tiesa, kylant bendram poreikiui keisti ar įsigyti automobilį, naudotų automobilių lizingo rinka taip pat turėtų aktyvėti. Lizingo bendrovės ir automobilių pardavėjai pastebimai skatina pardavimus įvairiais patraukliais pasiūlymais", - teigia L. Belickas.
Pastaruoju metu Seime vis aktyviau diskutuojama apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą. Finansų ministerija siūlo uždrausti tarp juridinių asmenų atsiskaitymą grynaisiais, jeigu suma viršija 3 tūkst. eurų. Jeigu mokėtojas fizinis asmuo - leistina riba būtų 5 tūkst. eurų. Pasak L. Belicko, šis pakeitimas ženkliai prisidėtų prie lengvųjų automobilių rinkos skaidrinimo, kadangi turguose dauguma pirkėjų, ypač iš Rytų šalių, atsiskaito grynaisiais pinigais.
Teigiamą poveikį naujų automobilių rinkai galėtų turėti ir galimybė pirkimo pridėtinės vertės mokestį už veiklos nuomos paslaugą įtraukti į atskaitą ir jį palaipsniui susigrąžinti. Jeigu toks autoverslininkų siūlymas būtų išgirstas ir palaikytas, neabejotinai išaugtų naujų automobilių veiklos nuomos apimtys.
Pernai lizingo rinka turėjo įveikti iššūkius dėl besitraukiančių krovininio transporto pardavimų. „Siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, nuo 2013 m. pabaigos naujus automobilių modelius privalomai pradėta gaminti su brangesniais varikliais, atitinkančiais griežtesnius „Euro 6" emisijos standartus. Net ir neplanavę plėtros vežėjai aktyviai pirko sunkvežimius, pagamintus pagal „Euro 5" standartus, ir tai turėjo reikšmingos įtakos visai lizingo rinkai, kadangi dėl 2013 m. vykusio pirkimo bumo 2014 m. natūraliai sunkvežimių paklausa sumažėjo. Praėjusiais metais planus įsigyti krovininį transportą pristabdė ir geopolitinė situacija", - sako L. Belickas.
„Kalbant skaičiais, praėjusiais metais „Datacenter" statistika atspindi sunkvežimių pardavimų lizingu kritimą dvigubai: nuo 3,1 tūkst. iki 1,6 tūkst., tuo tarpu priekabų ir puspriekabių pardavimai traukėsi 28 proc. Ilgametė statistika atspindi, jog rinkoje 60-70 proc. sunkvežimių ir šiek tiek daugiau nei pusė priekabų bei puspriekabių įsigyjama lizingu. Pirmųjų dviejų šių metų mėnesių statistika bei vyraujančios nuotaikos leidžia prognozuoti, jog komercinio transporto pardavimai šiemet galėtų pasiekti tarpinius 2013 ir 2014 metų rezultatus", - teigia L. Belickas.
„Datacenter" duomenimis, pernai buvo įsigyta 1,5 tūkst. traktorių ar kt. technikos, kas trečias įrenginys pirktas lizingu. „Šiame sektoriuje esminis vaidmuo tenka ES lėšų administravimo tvarkai. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje ūkininkai gaunantys ES paramą realiai negali pirkti įrangos ar technikos lizingu, jie technikos įsigijimą gali finansuoti tik paskolomis ir įkeisdami įsigyjamą turtą. Tai ūkininkams reiškia papildomas išlaidas, tenka forminti notarines sutartis, didėja reikalingų dokumentų skaičius. Pagrindinės dokumentų formuluotės, sprendžiančios šią ūkininkams nepalankią ir konkurenciją ribojančią situaciją, jau aptartos su pagrindinėmis interesų grupėmis, tačiau galutinio dokumentų paketo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros dar laukiama. Jeigu valstybinės institucijos nesuvėluos pabaigti rengti reikiamus teisės aktus ES paramai administruoti, rinka pajus šių lėšų teigiamą poveikį", - teigia L. Belickas.
Pasak L. Belicko, nekilnojamojo turto įsigijimuose tradiciškai vyrauja bankų finansavimas paskolomis Keletas lizingo rinkos dalyvių gali imtis ribotos apimties finansavimo, tačiau ypatingo aktyvumo šioje srityje nelaukiama.
Kalbėdamas apie rinkos prognozes, L. Belickas pabrėžia teigiamus lūkesčius. „Rinkos dalyviai nusiteikę pozityviai. Apibendrinant, praėjusiais metais kone du kartus susitraukusi komercinio transporto rinka šiemet turėtų grįžti į 2013 metų vėžes. Taip pat nuosekliai auga lengvųjų automobilių lizingo rinka, o rudenį ženklų postūmį, ypač žemės ūkyje, turėtų suteikti ES finansuojami projektai", - tikisi L. Belickas. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, jog praėjusiais metais rinkos pajamas ženkliai išauginęs didelių energetinių projektų lizingavimas šiemet gali nepasiekti tokių pačių apimčių. Atsinaujinančios energetikos rinka reguliuojama kvotomis, todėl projektų kiekis šiemet priklausys nuo Vyriausybės formuojamos politikos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą