Uostamiesčio gyventojas Tomas (pavardė redakcijai žinoma - Aut. past.) "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog dažniausiai apmokėdamas sąskaitas stengiasi "netempti" iki paskutinės dienos. Vis dėlto paskutinį kartą planus pakoregavo atostogos - mokesčių mokėjimą teko atidėti iki paskutiniųjų spalio dienų - savaitgalio.
"Iš sąskaitos pinigai iškeliavo už komunalines paslaugas, įmokėjau paskolos įmoka, taip pat apmokėjau savo ir vaikų mėnesinius viešojo transporto bilietus. Būtent dėl bilietų kilo problemos, nes tik įlipęs į autobusą sužinojau, kad jis negalioja, nors jį pratęsiau dar savaitgalį", - apie tapimą zuikiu prieš savo norą pasakojo Tomas.
Vyriškis vėliau pats išsiaiškino, kad Klaipėdos keleivinis transportas bilieto galiojimo nepratęsė, kadangi dar nebuvo sulaukę įmokos. Pavedimas užstrigo mokant iš SEB banko į "Swedbank". Jam buvo paaiškinta, kad savaitgalį užsakyti tarpbankiniai mokėjimai įvykdomi tik artimiausios darbo dienos metu.
Tomas svarstė, kad kontrolieriams jį pričiupus savo teisybę greičiausiai pavyktų įrodyti, tačiau pirmadienį į telefoną atskriejo žinutė ir dėl neva vėluojančios įmokos už paskolą. Lyg ir laiku sumokėjus pinigus vis tiek rizikuojama tapti skolininku ir pradėti kaupti delspinigius.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tvirtino, kad tarpbankinių pavedimų procesus kuruoja Lietuvos bankas, jie bendri visoje rinkoje ir esą jie tinkamiausiai paaiškintų, kodėl savaitgaliais atlikti mokėjimai užstringa.
"Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad kai mokėjimai yra atliekami iš sąskaitos viename banke į sąskaitą kitame banke, tokie tarpbankiniai mokėjimai vyksta per atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistemą (kliringą).
"Šios sistemos veiklą palaiko ir koordinuoja Lietuvos bankas, kliringo sistema veikia Lietuvos banko darbo valandomis, todėl po darbo valandų ar poilsio dienomis tarpbankiniai mokėjimai nėra vykdomi", - aiškino S. Abraškevičius.
Lietuvos banko Operacijų ir mokėjimų departamento Mokėjimo sistemų administravimo skyriaus viršininkas Martynas Rajunčius tvirtino, kad mokėjimus ir atsiskaitymus visų pirmiausia reguliuoja Mokėjimų įstatymas, kuriame pažymima, kad tą pačią dieną bankai lėšas privalo pervesti, jei nurodymas yra gaunamas iki 12 valandos. Po 12 val. dienos bankas lėšas gali pervesti ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
"Bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, siekdami klientų palankumo, Lietuvoje siūlo paslaugas ir su klientams palankesniais laikais, tai yra sudaro savo klientams galimybes pateikti mokėjimus į kitus bankus iki 14 ar 15 valandos ir juos pateikia kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams tą pačią dieną", - aiškino M. Rajunčius.
Jis pažymėjo, kad, skirtingai nei kitose Europos šalyse ir ypač pietinėje jos dalyje, Lietuvoje mokėjimai atliekami itin greit. Piečiau įprasta, kad lėšos gavėjus pasiekia net po dviejų dienų.
Vis dėlto tarpbankiniai pavedimai nėra atliekami taip paprastai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš vieno banko į kitą nurodymas pervesti pinigus visų pirmiausia patenka į Lietuvos banko mokėjimo sistemas, kurios veikia tik darbo metu. Įprastinius eilinių bankų klientų pavedimus apdoroja mažmeninių mokėjimų sistema LITAS-MMS, tačiau pinigai gali būti siunčiami ir per kitą sistemą ar vadinamąja korespondentinę bankininkystę.
Būtent joje pinigai ir "įstringa". Bankai mokėjimo nurodymus į sistemą gali pateikti kiekvieną darbo dieną nuo 7 val. 45 minučių, o nuo 9 iki 17 valandos kas valandą atliekamos 9 vadinamosios tarpuskaitos, kurių metu pinigai "įkrinta" kitam bankui.
"Sistemos dalyviai (bankai, kredito unijos) siunčia į mokėjimo sistemą mokėjimo nurodymus, jie yra sustatomi į eilę ir laukia artimiausios tarpuskaitos, kurios metu sistema suskaičiuoja, kokia yra kiekvieno sistemos dalyvio kitiems sistemos dalyviams pateiktų ir iš jų gautinų mokėjimų vertė ir, paskaičiavus skirtumą <...>, patikrinus, ar sistemos dalyvis turi pakankamai lėšų apmokėti pateiktus mokėjimo nurodymus, yra įvykdoma tarpuskaita, kurios metu Lietuvos bankas pateikia sistemos dalyviams įplaukas", - sudėtingą procesą bandė paaiškinti banko atstovas.
Paprasčiau tariant, bankai pervesdami lėšas neprivalo turėti visos norimos pervesti sumos. Sistema apskaičiuoja bendrą nurodymų sumą iš kiekvieno banko ir vienai ar kitai pusei pervedamas susidaręs skirtumas. Esą šitaip bankai sutaupo ir optimizuoja savo veiklą.
"Lėšų gavėjų kredito įstaigos turi savo sistemas, savo paslaugų lygį, savo personalo darbo valandas, kurių Lietuvos bankas negali įtakoti, arba paliepti, kada pervesti mokėjimus ar įskaityti lėšas gavėjui. Įstatymas įpareigoja mokėjimo paslaugų teikėjus pervesti mokėjimus, gautus iki 12 val. Viskas, kas vėliau, jau jų gera valia", - aiškino bankininkas.
Beje, pasirodo, jog minimos sistemos galėtų veikti ir savaitgaliais, tačiau Lietuvos bankui atlikus vadinamųjų kreditų įstaigų apklausą paaiškėjo, kad komerciniai bankai nenori suteikti daugiau patogumo savo vartotojams ir pareiškė nematantys tam poreikio.
Įvedus eurą tarpuskaitos padažnėjo
Iki įvedant eurą tarpbankinius pavedimus darę klientai turėdavo laukti dar ilgiau, kadangi tarpuskaitos iki 2015 metų buvo vykdomos tik 4 kartus per dieną, o sistema išsjungdavo anksčiau, nei dabar. Padažnėjus tarpuskaitoms kai kurie bankai atsisakė brangesnių skubių pervedimų, kadangi sumažėjo jų poreikis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą