Prašo milijonų ir pripažinimo
15 mln. eurų valstybės parama - tokią sumą, kad gamykla pradėtų sklandžiai veikti, vakar surengtoje spaudos konferencijoje įvardijo „Pieno LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas. Beveik tiek pat europinės paramos lėšų kooperatyvui buvo skirta prieš šešerius metus.
Spaudos konferencijoje N.Narauskas pažadėjo, kad 2-3 mėnesių laikotarpiu kooperatyvas bus pasirengęs pradėti pieno baltymų gamybą baigiamoje įrengti gamykloje. Jo teigimu, visa įranga pagal susitarimą su Nacionaline mokėjimo agentūra buvo nupirkta iki šių metų lapkričio 20 d. ir jau sumontuota.
„Projektas yra baigtas, finansavimo šaltiniai yra užtikrinti (...) Tie pinigai, ką mes kalbame apie reikalingus 10-15 mln. eurų, reikalingi tam, kad palengvintų naujų kooperatyvų narių atėjimą“, - sakė N.Narauskas.
N.Narauskas taip pat patvirtino, kad kooperatyvas Vyriausybės prašo jį pripažinti nacionalinės svarbos objektu.
Pasak „Pieno LT“ valdybos pirmininko, tokio statuso suteikimas kooperatyvui apčiuopiamos naudos neduotų, tačiau parodytų šalies požiūrį į kooperaciją pieno sektoriuje.
„Šitas statusas simboliškai parodytų, ką mano Vyriausybė, ką mano valstybė apie kooperaciją, apie šitą konkretų projektą, ir tai neleistų pirmiausiai diskredituoti šito reiškinio (...), ekonominės naudos vien tik šito statuso suteikimu nebūtų pasiekiama“, - teigė N.Narauskas.
„Pieno LT“ įrengiamos gamyklos pajėgumai leistų per parą perdirbti apie 650 tonų žaliavinio pieno. Kooperatyvas šiuo metu vienija daugiau kaip 200 gamintojų, jie per parą patiekia apie 360 tonų žaliavinio pieno.
Apetitas stulbina politikus
Nors gamykla net suteikus išskirtines sąlygas vis dar neveikia, spaudos konferencijoje N.Narauskas apkaltino sąmokslu visus, kurie abejoja, ar reikia skirti papildomų milijonų privačiam ūkio subjektui, kurio kuriama gamykla ne tik gerokai pabrango, bet, pasirodo, net neturi pakankamai tiekėjų, kad efektyviai veiktų.
Pastaruoju metu „Pienui LT“ prakalbus apie papildomo finansavimo poreikį, jo tikslingumu suabejojo kai kurie politikai, verslininkai, ekonomistai ir net pačių pieno gamintojų atstovai.
„Manau „Pieno LT“ vadovai pirmiausia turėtų ne politikuoti ir ieškoti kaltų tarp aplinkinių, bet pasistengti objektyviai įvertinti savo veiksmus. Mano manymu, apie bet kokią papildomą paramą jų statomai gamyklai galime kalbėti, kai bus įvykdyti ar bent jau baigiami vykdyti pirmojo etapo įsipareigojimai“, - sako Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.
Politikas teigia kol kas nematąs objektyvių požymių, kad žadėta gamykla pradėtų veikti artimiausiu metu, ir pasigenda „Pieno LT“ vadovų atsakomybės. „Taip, būna force majeure atvejų, tačiau nematau vadovų atsakomybės, nematau objektyvaus savo veiksmų vertinimo - gal projektuotojai suklydo, gal kitų klaidų padaryta. Vietoj to politikuojama, ieškoma kaltų ir prašoma dar pinigų plėtrai, nors nėra ką plėsti“, - piktinasi S.Bucevičius.
Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovo, papildomas finansavimas diskriminuos kitus pieno gamintojus. „Pienas LT“ rinkai tiekia tik apie 10 proc. visų kooperatyvų patiekiamo pieno. „Yra kitų kooperatyvų, kurie nepolitikavo, sunkiai skynėsi kelią, jau turi pasistatę pieno perdirbimo gamyklas ir taip pat sunkiai verčiasi. Kodėl turime remti „Pieną LT“, kuris nepadaro, ką žadėjo, o ne tuos kooperatyvus, kurie daro realius darbus. Kaip jausimės prieš tuos kooperatyvus, jei paremsime šį?“ - klausia S.Bucevičius.
Kooperatyvui „Pienas LT“ 2010 m. buvo suteikta 14,7 mln. eurų ES parama. Projektas turėjo būti baigtas iki 2014 m., bet įgyvendinimo terminus prašyta pratęsti kelis kartus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą