Manote, kad turtuoliai skiriasi nuo vargšų tik pajamų dydžiu? Labai apsirinkate. Mokslininkai tvirtina, kad turtinė padėtis daro įtaką ne tik pasaulėjautai, bet net keičia žmogaus fiziologines savybes. Pavyzdžiui, socialiniais laiptais kopiant aukštyn... mažėja jautrumas fiziniam skausmui! Skamba ganėtinai keistai, nes elito atstovus mes paprastai vertiname kaip lepius žmones, o paprastų profesijų atstovai kartais atrodo kaip bejausmiai, netašyti stuobriai. Bet psichologų grupė iš Virdžinijos universiteto (JAV) tikina, kad iš tiesų viskas yra gerokai sudėtingiau negu mūsų galvose įstrigusi schema.
Prikimšta piniginė - vietoj nuskausminamųjų
Postūmį tyrinėjimui davė pasaulinė 2008 m. ekonomikos krizė. Amerikai tai buvo nepaprastai skausmingas išbandymas, prilygstantis XX a. 4-ojo dešimtmečio Didžiajai depresijai. Psichologai darė prielaidą, kad stresas, nerimas, netikrumas dėl rytdienos turėjo atsiliepti žmonių fizinei savijautai. Jie panagrinėjo 2008 m. vartojimo paklausos tyrimų duomenis, aprėpiančius įspūdingą auditoriją - 33 720 žmonių. Mokslininkus domino nuskausminamųjų pirkimo statistika. Išryškėjo įdomi ypatybė: šeimos, kuriose be darbo liko abu sutuoktiniai, analgetikų pirkdavo 20 proc. daugiau negu tos, kuriose dirbo bent vienas iš dviejų suaugusiųjų. Tai rodo, kad nepasitikėjimas savimi, finansinis nestabilumas gali sukelti fizines kančias, aiškina specialistai.
Mokslininkai atliko iš viso 6 skirtingus tyrimus. Tarp jų buvo banalios interneto apklausos, kai dalyviai buvo prašomi prisiminti, ar dažnai jausdavo fizinį skausmą užklupus piniginiams sunkumams ir kada jausdavo skausmą sėkmingais gyvenimo laikotarpiais (sunkmečiu žmonės prisimindavo apie ligas dvigubai dažniau). Bet buvo atliekama ir įdomesnių eksperimentų. Pavyzdžiui, kartą studentai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieniems buvo pasakojama, kokie sunkumai jų laukia darbo rinkoje baigus studijas. Kitiems jų ateitis buvo piešiama rožinėmis spalvomis. O paskui studentams buvo pasiūlyta dalyvauti varžybose: kas ilgiau išlaikys ranką lediniame vandenyje. Studentų, prigąsdintų nedarbo baisybėmis, jautrumas skausmui padidėjo ir jie anksčiau iškrito iš žaidimo. O tie, kam gyvenimas buvo nupieštas kaip virtinė laukiančių pergalių ir triumfo, ištverme lengvai pranoko „bėdžius“.
Psichologai mano, kad finansinė gerovė nėra grynai ekonominė sąvoka. Ji yra susijusi su asmeniniu saugumu. Prasta turtinė padėtis sukelia nesaugumo jausmą, žmonės nebepajėgia kontroliuoti savo gyvenimo. Jie patiria stresą ir nerimą, o kadangi čia veikia tie patys neuronų mechanizmai, kurie yra susiję su fiziniu skausmu, nieko keista, kad vargšai bėga į vaistinę nuskausminamųjų.
„Twitter“ - geriausia mokesčių deklaracija
Jūsų profilis socialiniame tinkle gali viską papasakoti apie jūsų pajamas - tokią išvadą daro lingvistas Danielis Preotik-Pjietras (Daniel Preotiuc-Pietro) iš Pensilvanijos universiteto. Naudodamasis kompiuterine programa jis išanalizavo 10 mln. pranešimų, kuriuos savo paskyrose paskelbė 5191 „Twitter“ naudotojas. Mėgėjai keistis trumpais pranešimais buvo suskirstyti į kelias grupes pagal amžių, išsilavinimą, etninę priklausomybę, tikybą ir socialinę padėtį. Paskui kiekvienai grupei buvo priskirti raktiniai žodžiai, apibūdinantys jos narius (žodžių buvo nedaug - pranešimo dydis negali viršyti 140 ženklų), ir suskaičiuotas jų vartojimo dažnumas. Gauti įdomūs duomenys vaizdžiai iliustruoja, kuo turtingieji skiriasi nuo vargšų:
Pasiturintys piliečiai
vyraujančios emocijos: baimė ir pasipiktinimas;
aptarinėja politines ir ekonomines problemas, nekomercinių organizacijų veiklą. Daugiausia išsako savo mintis, ignoruoja populiarius tinklo anekdotus;
socialiniais tinklais naudojasi profesiniais tikslais arba informacijai paskleisti. Turi daug draugų.
Žmonės, gaunantys mažas pajamas
vyraujančios emocijos - apsimestinis optimizmas, linksmumas. Dažnai vartoja necenzūrinę leksiką;
daugiausia aptarinėja asmenines temas (pavyzdžiui, kaip numesti svorio arba gražiai atrodyti) arba kokias nors gyvenimiškas istorijas. Dažnai dalijasi tinkle klaidžiojančiais didžiųjų žmonių aforizmais, išmintingomis sentencijomis, šmaikščiais pasakojimais;
socialinį tinklą naudoja asmeniniam bendravimui su pažįstamais. Turi nedaug draugų.
Kietaširdiškumas - gyvenimo norma
O štai neurobiologas iš Arizonos universiteto Maiklas Varnumas (Michael Varnum) nustatė, kad turtingi žmonės pasižymi tokia nesimpatiška savybe kaip kietaširdiškumas. Jis nustatė, kad nepaisant aukšto išsilavinimo lygio ir kultūros piniguočiai mažiau sugeba užjausti kenčiančius žmones.
M.Varnumas atliko įdomų eksperimentą. Jis surinko įvairiaspalvę savanorių grupę iš visuomenės elito ir apačių atstovų. Dalyviams teko atlikti sudėtingą vizualinį testą, tuo pačiu metu darant galvos smegenų encefalogramą. M.Varnumo visai nedomino testo, kurį atliekant reikėjo atpažinti ir sugrupuoti šimtus nuotraukų, rezultatai. Šis testas nukreipė dėmesį nuo svarbiausio: gretimame ekrane vis pasirodydavo žmonių iškreiptais iš skausmo veidais atvaizdai, ir encefalograma turėjo užfiksuoti, kaip savanorių smegenys reaguoja į kito žmogaus skausmą.
„Mes nustatėme, kad aukštesnio socialinio ir ekonominio statuso atstovų nervų sistema į pašalinių kentėjimus reaguoja nežymiai“, - tvirtina M.Varnumas. Pasiturintys žmonės dėmesį sutelkia į savo jausmus ir išgyvenimus, todėl yra mažiau dėmesingi aplinkiniams. Gali būti, jog užuojautos praradimas yra susijęs su tuo, kad sėkmės lydimas žmogus iš prigimties yra egocentriškas. Juk gyvenimo pergales jis sieja su individualiais laimėjimais. Tačiau visuomeninė padėtis grafui L.Tolstojui netrukdė atsisakyti įsigalėjusių papročių ir taisyklių, kurių laikėsi jo socialinio rato žmonės, ir arti žemę kartu su savo valstiečiais. Vadinasi, nereikia slėptis už savo socialinės kilmės. Ne tik ji diktuoja mums įpročius, bet ir asmeninės savybės.
Milijardierių įpročiai
Brauno universiteto (JAV) specialistai tyrinėjo „princų ir elgetų“ įpročius ir nustatė tokius dėsningumus:
81 proc. turtingų žmonių sudaro reikalų, kuriuos reikia sutvarkyti tą dieną, sąrašą. Planavimu užsiima tik 9 proc. vargšų.
88 proc. turtuolių kasdien daugiau kaip po pusvalandį skaito grožinę literatūrą. Tarp vargšų skaitymo mėgėjų - 2 proc.
Daugiau kaip 75 proc. neturtingųjų reguliariai žiūri realybės šou. Tarp turtuolių - 5 proc. tokių reginių mėgėjų.
Apie 86 proc. turtingųjų užsiima savišvieta. Papildomai mokosi 5 proc. vargšų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą