Lietuvos pramonininkų konfederacijos kas ketvirtį skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso vadovų apklausa parodė, kad minimalios algos padidinimas nuo 800 litų iki 850 litų reikšmingų komplikacijų pramonei nesukėlė - 92 proc. įmonių nepajuto jokios tokio sprendimo įtakos, tuo tarpu neigiamą įtaką pajuto 8 proc. respondentų.
Labiausiai neigiamą įtaką pajuto tekstilės sektorius, kuriame nukentėjo kas penktas gamintojas. Rugpjūčio mėnesį įvykęs minimalios algos didinimas beveik neturėjo esminės įtakos pramonei, nes net ir po minimalaus darbo užmokesčio padidinimo vidutinis darbo užmokestis pramonėje (2164 litai) yra 2,5 karto didesnis nei minimalus atlyginimas.
Pramonininkų teigimu, jei minimalus darbo užmokestis būtų padidintas iki 1000 litų, neigiamų atsakymų dalis yra keturis kartus didesnė nei minimalaus darbo užmokesčio padidinimo iki 850 litų atveju. Neigiamą įtaką pajustų kas trečias (32 proc.) gamintojas, o itin reikšmingai nukentėtų maisto ir tekstilės sektoriai, kuriuose neigiamą įtaką pajustų kas antras gamintojas. Tokio sprendimo įtakos nepajustų 68 proc.
Pramonininkai taip pat akcentuoja, kad jeigu minimalus darbo užmokestis būtų staiga padidintas daugiau nei 1000 litų, su rimtomis komplikacijomis susidurtų trys iš keturių (74 proc.) didžiųjų gamintojų, išskyrus chemijos pramonę. Daugiausia sunkumų patirtų maisto ir tekstilės gamintojai (atitinkamai 94 ir 100 proc.), smarkiai nukentėtų 62 proc. medienos ir baldų gamintojų bei 78 proc. metalų gamintojų.
Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas aiškino, kad staigus ir reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio didinimas kilstelėtų įmonių sąnaudas, mažintų verslo konkurencingumą, didintų prekių ir paslaugų kainą ir skatintų nedarbo lygio augimą - ypač mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų segmente.
Esą Europos šalių kontekste dabartinis minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio atlyginimo santykis Lietuvoje, siekiantis 41 proc., visiškai atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Minimaliam darbo užmokesčiui išaugus iki 1509 litų, minėtas santykis Lietuvoje siektų 73 proc. - tai būtų didžiausias santykis tarp ES valstybių ir reikšmingai aplenktų šiuo metu pirmoje vietoje esančią Graikiją, kurioje minimali alga sudaro 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą