Klaipėdiečiai, dažniau užsukantys į Klaipėdos turgavietes, galėjo pastebėti, kad jos, palyginti su balandžiu ar ankstesniais metų mėnesiais, ištuštėjusios. Nusipirkti maisto produktų galima, tik rinktis yra mažiau iš ko, o kai kurių prekių ir visai nėra.
Senajame turguje pakalbinti pardavėjai sako, jog duodamus čekius pirkėjai vertina prieštaringai. Vieni jų paklausia, ar gaus čekį, kiti stebisi, kam gi reikia to popieriuko.
"Kai kuriems pirkėjams tas čekio išmušimas tarsi pramoga. Jie laukia, kol jį paduosi, o jei uždelsi, tai net pasipiktina - kaip čia be čekio? Anksčiau jų nebuvo, tai niekam ir nereikėjo", - sakė šviežia mėsa prekiaujantis Algimantas.
Paklaustas, kokia jo nuomonė apie naująjį reikalavimą, vyriškis šypsosi: "Aš viską priėmiau ramiai. Nereikia čia išpūsti tokio burbulo. Koks skirtumas - yra ar nėra to aparato. Man visiškai netrukdo. Dabar visi išėjo, nebeprekiauja, galvoja, kažką pasieks tuo, bet galiausiai vis tiek grįš ir prekiaus, nes retas kuris sugebėtų persikvalifikuoti į kitokią sritį. Dirbti ir uždirbti kasos aparatas netrukdo. Svarbu, pirkėjų būtų", - teigė vyriškis.
Algimantas konstatavo, kad dabar tiesiog dar viena pareiga daugiau atsirado - dabar jis ne tik kalbasi su žmonėmis, siūlo prekę ir parduoda, bet atlieka ir buhalterio pareigas.
"Valdžia uždėjo akmenį po kaklu, bet priprasim", - sakė prekybininkas. Visgi jis nusiteikęs pozityviai. "Įvedus kasos aparatus, daugelis išsilakstė. Aplink mano prekystalį nebeliko konkurentų, todėl pavyksta daugiau parduoti savo produkcijos", - džiaugėsi prekeivis.
Tačiau ne visi jo kolegos naujoves priėmė taip ramiai. Kai kurie liko prekiauti, tačiau yra pasipiktinę tokiais darbo pokyčiais.
"Šitas įstatymas aklas. Tai paprasčiausia korupcija, - teigė Algimanto pagalbininkė. - Tai tik bandymas sužlugdyti smulkiuosius prekybininkus, kad didieji verslininkai turėtų monopolijas".
Anot jos, tokios tvarkos įvedimas būtų nieko blogo, jeigu jis būtų lygus visiems prekybininkams: "Nėra lygybės. Jei mes parduodame mėsą - mums reikia kasos aparato, o jei prekiauji gėlėm ar iš svetur vežtais rūbais - nereikia. Kur teisybė, juk visi dirbam pagal tokį patį verslo liudijimą".
Moteris teigia, kad tokiais įstatymais jokių milijonų į valstybės biudžetą nepavyks surinkti. "Esmė yra ne šešėlinė ekonomika, o didžiųjų monopolijų kova. Šiais laikais pirkėjai yra aukso vertės, todėl visi ir kovoja. Sužlugus smulkiajam verslui dalis pirkėjų bus priversti eiti į prekybos centrus, o ne turgus".
Elena Mikalajūnienė, prekiaujanti prieskoniais, irgi yra pasipiktinusi.
"Aš prekiauju prieskoniais, per dieną uždirbu 20-30 litų, ir iš manęs reikalaujama turėti kasos aparatą. Tokiems smulkiems pardavėjams kasos aparatai yra tiesiog valstybės pinigų švaistymas. Aparatas kainuoja apie 1 000 litų, ir kada gi jis jiems atsipirks iš mano pajamų? Valdžia turėjo nustatyti tam tikras ribas, kokias pajamas gaunantys prekeiviai privalėtų naudoti kasos aparatus", - sakė moteris.
Pasak prekeivės, iš šių kasos aparatų bus tikrai mažai naudos. "Didelė dalis prekybininkų meta savo amatą, stoja į darbo biržą, o valstybė jiems moka pašalpas - užuot leidusi prekiauti", - teigė ji.
Beje, E. Mikalajūnienė pasakojo, kad jos vyras, dirbantis naujajame turguje, patyrė mokesčių inspekcijos antpuolį: "Jis neteisingai išmušė čekį, o pirkėja buvo tokia pikta, kad paskambino mokesčių inspekcijai. Inspektoriai iškart kaip maitvanagiai supuolė ir grasino uždrausią prekiauti."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą