Internete ir socialiniuose tinklapiuose pasirodė siūlymų remti lietuviškus pieno perdirbėjus ir aktyviau pirkti jų produkciją, bet prekybininkai to kol kas nepastebi.
"Pardavimai nepasikeitė kardinaliai. Kalbų arba kažkokių grasinimų, kad labai greitai kils ar kris kainos, - irgi nesame gavę iš tiekėjų. Mes bet kokiu atveju stengiamės išlaikyti ramybę ir pusiausvyrą, kad pirkėjas tai pajustų kuo mažiau", - Eltai sakė UAB "RIMI Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Didesnių pokyčių nepastebi ir mažmeninės prekybos tinklas "Norfa". "Norfos" atstovas spaudai Darius Ryliškis patikino neturįs informacijos dėl pasikeitusios padėties ir sakė, kad apskritai praėjo dar per mažai laiko, kad būtų galima kalbėti apie pokyčius.
"Jokių neįprastų dalykų mes nepastebėjome. Kol kas pas mus pokyčių nėra, jokios informacijos iš tiekėjų apie tai, kad jie norėtų keisti kainas ar dar kažką, mes neturime", - sakė D. Ryliškis.
Parduotuvių "Maxima" komunikacijos vadovė Renata Saulytė taip pat patikino, kad didesnės lietuviškų pieno produktų paklausos nepastebėta.
"Didesnio ažiotažo nepastebėjome", - sakė R. Saulytė.
Tačiau, kaip nurodė "Maxima" atstovė, į juos kreipėsi keletas didžiųjų šalies pieno gamintojų, prašydami dėl susidariusios situacijos ir susiklosčiusių santykių su Rusija padėti realizuoti produkcijos perteklių.
"Padėti realizuoti reiškia, kad ieškosime sprendimo, ir galbūt vienas iš tokių būdų bus akcijos tam tikriems produktams. Taigi trumpalaikėje perspektyvoje galėtų tam tikri pieno produktai pigti", - prognozavo pašnekovė.
Jos vertinimu, logiška, kad tiekėjai padėti realizuoti produkcijos perteklių kreipsis ir į kitus prekybos tinklus, ne tik į "Maximą".
Apskritai, kalbėdama apie pieno produktus, R. Saulytė teigė, kad lietuviški produktai yra vienareikšmiai lyderiai, juos tautiečiai mėgsta ir kasdien vartoja.
Anot "Maxima" atstovės, paraginus juos dar labiau pirkti, galbūt kažkiek lietuviškos pieno produkcijos paklausos augimas ir pasijus, bet kad jis ženkliai augtų dėl tokio raginimo, nelabai tikėtina. "Žmonės ir taip kasdien renkasi lietuviškus produktus", - sakė ji.
Sugriežtintas kontrolės priemones Lietuvos vežėjams Rusija pradėjo taikyti rugsėjo 12 dieną.
Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba ("Rospotrebnadzor") paskelbė nuo spalio 7 d. stabdanti kai kurių pieno produktų importą iš Lietuvos. Toks sprendimas, pasak Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo Genadijaus Oniščenkos, priimtas dėl "sanitarinių ir epidemiologinių pavojų". Anot tarnybos vadovo, Lietuvos tiekėjų "Pieno žvaigždės", "Šilutės Rambynas", "Rokiškio pienas" ir kitų produktai "neatitinka reikalavimų".
Pasak "Rospotrebnadzor", Lietuvos gamintojai pažeidė gyventojų informavimo apie produkto atitikimą atitinkamiems standartams reikalavimus. Be to, anot tarnybos, kai kuriuose lietuviškuose produktuose buvo aptiktas neleistinas mielių ir pelėsių kiekis, taip pat žarnyno lazdelės grupės bakterijų.
Lietuva "pieno kare" su Rusija sulaukė paramos iš kaimyninio Kaliningrado. Paprasti Kaliningrado gyventojai pradėjo masiškai keisti savo anketų nuotraukas socialiniame tinkle "Facebook", vietoje čia įprastai matomų žmonių veidų atsirado lietuviško pieno, varškės, jogurto, sūrio, grietinės pakuočių vaizdai.
ELTA primena, kad 2011 m. Lietuvoje buvo taip pat kilęs vadinamasis "varškės protestas", kurio metu žmonės socialiniuose tinklapiuose "kovojo" už teisę valgyti varškę. Protesto akcija kilo po to, kai Vilniaus mokytojų namų kiemelyje koncerto metu vienai vilnietei neleista įsinešti grūdėtos varškės pakelio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą