Premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas: Įvedus eurą stebuklų nebus

- Lietuvoje jau kalamos euro monetos ir apskritai elgiamasi taip, lyg užkulisiuose jau būtų duotas leidimas įsivesti eurą. Ar taip ir yra? Ar beliko tik formalumas - oficialus ES Vadovų Tarybos sprendimas liepos 22-ąją?

- Formalių sprendimų dar nėra. Birželio 4 dieną savo nuomonę paskelbs Europos Komisija ir Europos centrinis bankas, įvertinę mūsų pateiktą Konvergencijos programą. O galutinis sprendimas bus liepos 22-ąją. Kitaip tariant, oficialių sprendimų nėra. Tėra nuojauta, informacija, gaunama neformaliai: kalbantis, bendraujant. Priežasčių, kad sprendimas būtų kitoks, nėra.

- Finansų ministras Rimantas Šadžius nuolat susitikinėja su euro zonos valstybių finansų ministrais ir centrinių bankų vadovais. Ar bent viena šalis išreiškė neigiamą poziciją dėl Lietuvos ketinimų įsivesti eurą?

- Buvo klausimų, kaip mes tvarkysime savo finansus, kaip užtikrinsime, kad ateityje plėtotųsi ir augtų ekonomika. Tačiau niekas kategoriškos nuomonės, kad Lietuva nepageidaujama euro zonoje, neišsakė. Nes kai kurios šalys, jau įsivedusios eurą, turi daug didesnių problemų ir neatitinka Mastrichto kriterijų. O mes formaliai atitinkame Mastrichto kriterijus. Tačiau Europos Komisija, Europos centrinis bankas Lietuvai kelia ilgalaikius reikalavimus, kad ir ateityje mūsų ekonomika būtų konkurencinga, kad neturėtume finansinių problemų, kad švietimo ir kitos reformos turi įvykti, kad laikysimės Konvergencijos programos.

- Konvergencijos programoje pateikiami Lietuvos įsipareigojimai labai ilgam laikui - iki 2060-ųjų. Pavyzdžiui, įsipareigojame ilgainiui mažinti finansavimą švietimui, kol jis vietoj buvusių 6,2 proc. BVP ir dabar esamų 4,8 proc. BVP 2040-aisiais pasieks 4,3 proc. Jei Konvergencijos programos nevykdysime, mus pašalins iš euro zonos?

- Apie tai kalbos nėra. Jei jau priims į euro zoną, tai nebeišmes. Net Graikijos neišmetė.

- Jei vis dėlto mes nebūsime priimti į euro zoną, kur dėsime jau nukaldintas euro monetas? Nurašysime į nuostolius?

- Jos nedings. Labai apčiuopiama tikimybė, kad jau 2015-aisiais eurą turėsime. Jei ne - tada jis bus vėliau, nes euro zona vis tiek privalės plėstis. Tai yra visos ES efektyvaus funkcionavimo ir valdymo būdas. Judama tolesnės eurointegracijos link. Vien euro zonos plėtros neužtenka. Tuo pat metu turi judėti ir kiti dalykai, netgi socialinės srities integracija turi didėti. Juk jei vienoje šalyje labai mažos pensijos, o kitoje labai didelės, tai migracija vyks iš vienos valstybės į kitą. Šalis, iš kurios emigruojama, tada nesugebės užtikrinti ne tik normalių pensijų, bet ir fiskalinių rodiklių, nes darbo jėgos mažėja, investicijų mažiau. Tuos dalykus irgi reikia koordinuoti. Apie tai Europos Komisijoje jau pradėta kalbėti.

- Kitaip tariant, galima tikėtis, kad ES prisidės prie pensijų Lietuvos senjorams mokėjimo?

- Tiesiogiai pensijoms pinigų neskirs, tačiau įvertins socialinius, migracinius procesus. Juk jei labai dideli skirtumai tarp valstybių vyks, nebus gerai. Todėl bus siekiama balansuojančių mechanizmų įvedimo. Pavyzdžiui, dalies socialinio draudimo įmokų pervedimo iš tos šalies, į kurią dirbantysis imigravo, į tos šalies, iš kurios emigravo, biudžetą. Juk, pavyzdžiui, lietuviai, dirbantys kur nors Britanijoje, mokesčius ten ir moka, o Lietuvos „Sodra“ negauna nieko. Tai nėra teisinga, nes čia žmogus ir augo, ir mokėsi, čia gyvena jo tėvai, kuriuos reikia išlaikyti. Tokie kompensaciniai mechanizmai padėtų stabilizuoti tiek socialinės rūpybos sistemas, tiek apskritai finansinius valstybių rodiklius.

- Kodėl skubama įsivesti eurą, net nelaukiant, kaip baigsis referendumas dėl lito atsisakymo? Juk stojimo į ES sutartyje, už kurią Lietuva balsavo referendumu, nėra nurodyta konkreti data.

- Iš esmės valstybės, įstojusios į ES, privalo eurą įsivesti, kai tik bus tam finansiškai pasirengusios.

- Negi, pavyzdžiui, Švedija mažiau finansiškai pasirengusi už Lietuvą? Ji juk euro neskuba įsivesti.

- Švedija seniai finansiškai pasirengusi, tačiau atitinkamo įstatymo nepriima, todėl sako, kad dar neatitinka numatytų rodiklių, tarp jų ir teisinių.

- Ar galite garantuoti, kad jų nebus įsivedus eurą? Ar esate tikras, kad euras bus įvestas esamu kursu ir kad, pavyzdžiui, žmonių santaupos litais nenuvertės?

- Aišku, to garantuoti negalima, tačiau pastarieji pavyzdžiai rodo, kad įstoti į euro zoną bus siūloma esamu kursu. Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pareigūnai puikiausiai žino finansines aplinkybes, apie kurias šnekėjau. Jei būtų siūloma įstoti mums nepalankiu kursu, galėtume atsisakyti. Kita vertus, žmonės, kurie vertins mūsų galimybes įstoti, puikiausiai žino, kad 70 proc. Lietuvos įsipareigojimų - tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus - sudaro skolos eurais. Ir bet koks kitas kursas sukeltų problemų ne tik Lietuvai, bet ir kitiems. Pavyzdžiui, Švedijai, nes jų bankai yra paskolinę eurais. Nusiristų grandininė reakcija per kelias šalis. O niekas tokių problemų nenori.

- Beje, kodėl Vyriausybė akcentuoja tik euro įvedimo pliusus, bet nutyli, kad reikės 1 mlrd. litų pradinio įnašo, 8,5 mlrd. litų vertės vekselio, kurį Lietuvai bet kada gali būti liepta padengti, kad 300 mln. litų kainuos įvairių sistemų perprogramavimas ir t.t.?

- Diskusijose tie klausimai kyla, jie yra aptariami. Propaguoti, kad pasirengimas kainuos, įvedimas kainuos, dalyvavimas stabilizavimo mechanizme kainuos, būtų nei šis, nei tas. Tai yra kaina, kuri bus atsveriama galimų privalumų, kuriuos gausime įstoję į euro zoną.

- Apklausos rodo, kad net 55 proc. šalies gyventojų kategoriškai nori išsaugoti litą, o ir iš likusiųjų tik dalis tvirtai nori euro, dalis neapsisprendę.

- Kad kategoriškai - galima suabejoti. Kai žmonėms pradedi aiškinti, kad, įvedus eurą, didelio skirtumo nebus, kad visos kainos ir pajamos bus perskaičiuotos atitinkamu kursu, kad perkamoji galia nesumažės, kad kažkokio didelio kainų augimo nebus - tada ir nebebūna to kategoriškumo.

- Dėl euro po jo įvedimo visose valstybėse kainos išaugo. Lietuva bus išimtis? Vien sistemų perprogramavimas kainuos apie 300 mln. litų. Negi manote, kad tai nebus perkelta ant vartotojų pečių? Juk Vyriausybė yra aiškiai pasakiusi: verslo sąnaudų, susijusių su euro įvedimu, valstybė nekompensuos.

- Vienas verslas sumokės, kitas verslas pasiims. Juk euro įvedimo sąnaudos bus vietinės, niekas tų pinigų iš Lietuvos neišveš. Be to, tai yra vienkartinės išlaidos. Nebus nuolatinių išlaidų, dėl kurių kainas reikės nuolat perskaičiuoti. Bus kažkokių komponentų, dėl kurių kainos galėtų kilti, bet jos nebus susijusios su euru. Lems žaliavų kainos, energetikos kainos ir t.t.