Ūkio ministerija siūlo suformuoti rezervinį fondą, iš kurio galėtų būti dengiamos kelionių organizatorių prievolės jų nemokumo atveju. Fondą pildytų visi išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, kurie pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui mokėtų įnašus. Svarstoma galimybė, kad įnašas galėtų siekti 1 proc. nuo organizuotos turistinės kelionės pardavimo kainos, nors svarstyti ir kiti dydžiai. Fonde esančios lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, kai nepakaktų konkretaus išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus lėšų klientų nuostoliams padengti, nes, kaip pastebi Ūkio ministerija, šiuo metu kelionių organizatoriaus nemokumo atveju dažnai klientai neatgauna visų įmokėtų pinigų.
Tokia nuostata kelionių organizatoriai labai nepatenkinti. Vykstant deryboms dėl minėtų pataisų, jose aktyviai dalyvavo Lietuvos turizmo asociacijos tarybos narys, kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ vadovas Aleksandras Sukovas. Pasak jo, jei turizmo kompanijos turės mokėti įnašus į fondą, jų paslaugos brangs tokiu dydžiu, koks bus įnašas.
„Akivaizdu, kad paslaugos brangtų, nes iš kur kitur mes galime paimti pinigų? Tik iš savo klientų, nes jau ir dabar dirbame konkurencinėje aplinkoje. Tad į klausimą, ar brangs, galiu tiesiai atsakyti: brangs“, - sakė A.Sukovas.
Gali būti, kad paslaugos brangs ne vienu procentu, o daugiau, nes dėl įmokos dydžio dar bus diskutuojama Seime. Be to, verslininkai dažnai, vos gavę pretekstą, kainas padidina gerokai daugiau nei lemia objektyvios priežastys. Tačiau A.Sukovas sako, kad didžiausia problema yra ne kainų didėjimas, o dėl to, kad atsiras kai kurių klientų diskriminacija.
„Jei dėl įmokos į fondą kelionė brangs 10 eurų, tai į sutartį su klientu bus įrašoma, kad jo tie 10 papildomai sumokėtų eurų keliaus į fondą. Tačiau pažiūrėkime į viską iš vartotojo pusės. Vieni renkasi rinkos senbuves, kurios yra patikimos, kiti - naujokus, bet už mažesnę kainą ir kurie gali tapti nemokūs. Ar vartotojas, besirenkantis patikimą paslaugą, norės mokėti už tą mažiau atsakingą turistą, kuris siekia sutaupyti ir rizikuoja, kad jo pasirinkta turizmo įmonė gali tapti nemokia? Aišku, kad ne, tai nebūtų teisinga, nes tų atsargesnių pinigais būtų padengiami neatsargių nuostoliai. Man tai labai primena istorijas su kredito unijomis ir bankais, kai žmonės, norėdami didesnių palūkanų ir žinodami, kad iki 100 tūkst. eurų vertės indėlius iš valstybės fondo atgaus, ėmėsi didesnės rizikos. Kai įvykdavo bankrotai, valstybė iš garantinio fondo kompensuodavo. Ir laimėdavo tie neatsakingieji, nes gaudavo didesnes palūkanas, o bankroto atveju atgaudavo ir savo pinigus“, - palygino A.Sukovas.
Jis akcentavo, kad siūloma nuostata įkurti fondą kelia ir dar daugiau pavojų, nes turizmo rinkoje gali atsirasti neatsakingų verslininkų ar avantiūristų, kurie kurs turizmo įmones, žinodami, kad nemokumo atveju su klientais atsiskaitys fondas.
„Sukurdami fondą mes ne tik klientus pastūmėsime elgtis neatsakingai, bet ir verslininkus. Avantiūristai galės pasinaudoti tuo fondu. Mums neaišku, kaip bus išvengta atvejų, kai verslininkas sukurs vienadienę kompaniją, surinks iš klientų pinigus ir perves juos į jurisdikciją, iš kurios neiškrapštysi, o nuostolius padengs fondas“, - kalbėjo A.Sukovas.
Ūkio ministerija tvirtina, kad priežasčių brangti turizmo paslaugoms priėmus pataisas neatsirastų.
„Manome, kad turizmo paslaugų rinkoje šiuo metu konkurencija yra pakankama, taigi naujų įmokų įvedimas neturėtų turėti įtakos organizuotų turistinių kelionių kainai“, - „Vakaro žinioms“ teigė Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjas Renaldas Čiužas.
Tiesa, neaišku, ar toks fondas iš viso reikalingas, jei, kaip atkreipė dėmesį R.Čiužas, nuo 2015 metų, įsigaliojus Turizmo įstatymo pakeitimams, nėra įvykusių kelionių organizatorių bankrotų, dėl kurių būtų nukentėję turistai.
„Tam turi įtakos efektyviai veikianti kelionių organizatorių priežiūra ir vykdoma finansinė kontrolė“, - bankrotų išnykimo priežastį įvardijo R.Čiužas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą