O. Zdanavičiūtė, 1971 m. Maskvos naftos chemijos ir dujų pramonės I. M. Gubkino vardo institute įgijusi naftos ir dujų telkinių geologijos ir paieškos specialybę, tais pačiais metais pradėjo dirbti Geologijos instituto Naftos geologijos ir geofizikos skyriuje.
Pastaraisiais metais ji dalyvavo vykdant 5 tarptautinius projektus kartu su Danijos ir Grenlandijos, Norvegijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir Kaliningrado srities mokslininkais.
"Nafta ir dujos - natūrali mūsų gamtos ir aplinkos sudėtinė dalis. Netgi išliejus vadinamąją žalią naftą ant žemės, toje vietoje lyg niekur nieko auga žolė. Visiems žinoma, kad nei žvalgyba ar gavyba nedaro tokios žalos aplinkai kaip jos produktų - benzino ar dyzelino naudojimas", - sako mokslininkė.
Anot jos, sunku suvokti argumentus, kokius dabar pateikia skalūnų dujų žvalgybos priešininkai.
"Juk Vakarų Lietuvoje naftos ir dujų žvalgyba ir paieškos prasidėjo prieš 50 metų ir šiandien jau išgręžta apie 450 giliųjų gręžinių. O seisminė žvalgyba, dėl kurios dabar ir vyksta visas triukšmas, taip pat vykdoma jau 50 metų. Per tą laiką atlikta 12 tūkstančių kilometrų seisminių darbų, ir niekas niekada nesiskundė kokia nors žala, nebuvo jokių incidentų, kurie galėjo pakenkti aplinkai ar žmonėms", - sako O. Zdanavičiūtė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tas plotas, dėl kurio dabar keliamos aistros, yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, kuri ribojasi su Kaliningrado sritimi. O ten, visiškai šalia Lietuvos sienos, yra atrasti keturi naftos telkiniai, kai kurie iš jų jau eksploatuojami. "Lukoil Kaliningrad morneft" išgauna naftą, daroma gausybė gręžinių. Be to, Kaliningrado srityje nafta išgaunama jūroje. Visa tai - vos už 20 km nuo Lietuvos, o Žemės gelmėse nėra valstybių sienų.
"Man, kaip mokslininkei, daugiau nei 40 metų tyrinėjusiai naudinguosius išteklius Lietuvoje ir Europoje, sunku suvokti, kad atsiranda jėgų, kurios netgi trukdo ištyrinėti Lietuvos žemės gelmes. Jau nekalbu apie tai, kad trukdoma tuos gelmių turtus įsisavinti ir gauti naudą. Galima tik įsivaizduoti, kokie ir kieno interesai slypi už visų šių protestų dėl skalūnų dujų žvalgybos.
Kita vertus, kaip pavyzdį galima pateikti, kad Lietuvoje, netoli Telšių rajone esančios Syderių gyvenvietės, šiuo metu rengiama požeminė dujų saugykla, kurios naudingas tūris bus ne mažesnis kaip 500 milijonų kubinių metrų. Ten prieš kelerius metus buvo atlikti seisminiai tyrimai, o pernai prasidėjo gręžinių tyrimai, leisiantys galutinai įvertinti struktūros tinkamumą požeminei saugyklai įrengti. Ten žvalgybos ir gręžinių mastas - nepalyginti didesnis. Syderiuose gyvena tokie patys žemaičiai kaip ir Žygaičiuose, bet jie kažkodėl prieš saugyklos įrengimą neprotestavo", - sako mokslininkė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą