Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino teigimu, šių metų pirmąjį pusmetį pagal daugumą pagrindinių rodiklių tiek santykinė, tiek absoliuti šalies bankų sektoriaus plėtra buvo lėtesnė negu atitinkamu laikotarpiu pernai. Pirmadienį Seime skaitydamas Lietuvos banko pranešimą R. Šarkinas pažymėjo, kad visi bankai,
išskyrus 2007 metais veiklą pradėjusius du užsienio bankų filialus, dirbo pelningai.
Didėjant konkurencijai, toliau mažėjo bankų rinkos koncentracija, nes užsienio bankų filialai tiek dėl jų skaičiaus augimo, tiek dėl veiklos plėtros didino užimamos rinkos dalį. Bankuose griežtėjant rizikos ir skolininko finansinės būklės vertinimui, toliau mažėjo paskolų portfelio augimo tempas. Kartu bankų paskolų portfelio kokybė išliko gera. Indėliams bankuose didėjant lėčiau negu paskoloms, didžiausias bankų turto finansavimo šaltinis buvo tarpbankinėje rinkoje, daugiausia iš grupės globojančių (patronuojančių) bankų, pritrauktos lėšos. Visi bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Pasak banko vadovo, pirmąjį pusmetį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas Lietuvoje lėtėjo, tačiau tebebuvo gana spartus. Ekonominį augimą mažino nekilnojamojo turto rinkos lėtėjantis aktyvumas, silpnesnė išorės paklausa ir suprastėję ekonominės raidos lūkesčiai. Tai lėmė, kad ypač sumažėjo įmonių paklausa paskoloms ir lėčiau augo investicijos. Kartu privatus vartojimas vis dar tebebuvo didelis.
Ūkiui pereinant į lėtesnio augimo fazę, šiek tiek atslūgo įtampa darbo rinkoje. Nebedidėjo gyventojų aktyvumas, beveik nustojo augti dirbančių žmonių skaičius, nežymiai padidėjo nedarbas. Nors laisvų darbo vietų bendras lygis praktiškai nesikeitė, tačiau statyboje ir prekyboje laisvų darbo vietų lygis mažėjo.
Dėl didelės paklausos ir dėl augančių sąnaudų 2008 metų pirmojoje pusėje toliau kilo metinė infliacija. Daugiau nei darbo našumas didėjęs darbo užmokestis, brangstanti patalpų nuoma, padidėjusios įmonių sąnaudos dėl brangstančių energetikos ir maisto produktų lėmė tolesnį grynosios infliacijos didėjimą. Prie bendrosios infliacijos didėjimo pastebimai prisidėjo toliau augusios maisto kainos. Nors žemės ūkio produktų supirkimo kainos nustojo augti taip sparčiai arba net sumažėjo (pienas, kviečiai), tačiau į maisto gamintojų ir vartotojų kainas vis dar buvo įskaičiuojamas anksčiau vykęs žemės ūkio produktų kainų didėjimas. Bendrąją metinę infliaciją taip pat didino pakelti akcizai alkoholiniams gėrimams, cigaretėms ir degalams bei padidintos gamtinių dujų, šilumos energijos ir kitos administruojamosios kainos.
Dėl pirmąjį pusmetį smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainų degalų kainos labiau veikė infliaciją nei ankstesniais laikotarpiais. Tiesa, pastaruoju metu ši tendencija keičiasi.
Nuo 2004 metų birželio 28 dienos Lietuva dalyvauja Antrajame valiutų kurso mechanizme ir vykdo vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir pastovų lito kursą bazinės valiutos - euro - atžvilgiu. Lietuvos banko pinigų politikos priemonės skirtos stabiliam lito kursui palaikyti euro atžvilgiu ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą.
Kaip ir anksčiau, Lietuvos bankas mūsų valstybėje veikiantiems bankams neribotai keitė litus į bazinę valiutą, taikė privalomųjų atsargų reikalavimus, komerciniai bankai galėjo pasinaudoti 1 nakties skolinimosi galimybe.
Lito tarpbankinių palūkanų normos ir jų priedai prie euro palūkanų normų 2008 metų pirmąjį ketvirtį gerokai sumažėjo, o vėliau keitėsi palyginti nedaug. Lito ir euro palūkanų normų sumažėjimą lėmė kelių veiksnių derinys: šiuo laikotarpiu stabilizavęsi Lietuvos ūkio trumpalaikių perspektyvų vertinimai ir bankų sistemos trumpalaikį likvidumą didinę valstybės iždo pervedimai.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į lėtėjantį, bet vis dar spartų paskolų augimą bei padidėjusią įtampą pasaulio ir Lietuvos finansų rinkose, toliau taikė 6 procentų dydžio privalomųjų atsargų normą. 2008 metais privalomųjų atsargų apimtis augo panašiai kaip ir 2007 metų antrąjį pusmetį, o privalomųjų atsargų bazė, kuriai taikomas nulinis tarifas, dėl toliau augusios ilgalaikių įsipareigojimų dalies komercinių bankų balansuose priartėjo prie Eurosistemos analogiško rodiklio.
Pirmasis pusmetis nebuvo palankus investuotojams. Dėl ekonominio augimo blogesnių perspektyvų ir finansinio sektoriaus problemų smuko dauguma akcijų rinkų, o dėl išaugusios infliacijos daugumai centrinių bankų griežtinant pinigų politiką krito obligacijų vertė. Vis dėlto konservatyvi Lietuvos banko investavimo politika leido pasiekti nuosaikiai teigiamą investicijų grąžą sudėtingomis rinkos sąlygomis.
Atsižvelgdamas į globaliose finansų rinkose išaugusią kredito riziką, Lietuvos bankas ėmėsi priemonių užtikrinti investicijų saugumą. Grynųjų pinigų kiekis apyvartoje nustojo augęs. Tai rodo šalies ekonominės situacijos pasikeitimus. Išaugusios palūkanų normos didino grynųjų pinigų laikymo alternatyviąsias sąnaudas, o sumažėjęs aktyvumas kai kuriuose ekonomikos sektoriuose mažino grynųjų pinigų poreikį prekybos sandoriams.
R. Šarkinas pažymėjo, kad Lietuvos banko prižiūrimos mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos veikė stabiliai. Mažmeninių mokėjimų sistemoje įvykdytų mokėjimo operacijų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, didėjo lėčiau, o vidutinė dienos apyvarta nežymiai sumažėjo. Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemoje ir mokėjimų skaičius, ir vertė augo gana sparčiai.
Kredito unijų plėtra pasižymėjo sparčiu narių skaičiaus augimu. Kredito unijų sistemos turto struktūra keitėsi nedaug: kaip ir anksčiau, pagrindinė veikla buvo teikti savitarpio paskolas. 2008 metų pirmąjį pusmetį dauguma kredito unijų dirbo pelningai. Visos jos, išskyrus vieną, kuriai buvo pritaikytos poveikio priemonės, vykdė nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą