Gyventojai savo bėdų kaltininku įvardija savivaldybę, kuri esą netinkamai prižiūri miesto lietaus kanalizacijos tinklus. Valdininkai gi atvirkščiai - problemos priežasčių siūlo ieškoti daugiabučių lietaus vandens surinkimo sistemose.
Viso rajono problema
Kretingos gatvės 63-iojo namo renovacijos projekto administratorės Vilijos Adakauskienės teigimu, šio daugiabučio rūsys vien šią vasarą po stipresnių liūčių buvo apsemtas kelis kartus, o vandens pribėgdavę tiek, kad jo lygis nuo grindų siekdavęs net 30 cm.
"Ir tai nėra vien tik šio namo, o daugelio kvartalo daugiabučių problema. Pati gyvenu šiame rajone ir, mano žiniomis, nuolat apsemiami Kretingos gatvės 37-ojo, 61-ojo, 77-ojo, Liepojos gatvės 20-ojo bei kitų čia esančių namų rūsiai, - pasakojo V. Adakauskienė. - Beje, anksčiau šios problemos nebūdavę, į rūsius vanduo plūsti pradėjo tik prieš keletą metų."
PROBLEMA. Miško kvartalo gyventojai teigia, kad po stipresnių liūčių vanduo apsemia ne vieno šiame rajone stovinčio daugiabučio rūsį.
Moters manymu, apsemiamų rūsių problemos priežastis - prastos būklės miesto lietaus vandens nuotekų tinklai, į kuriuos patekęs vanduo ar dėl užsikimšusių vamzdžių, ar dėl kitų problemų neprateka bei subėga į rajono daugiabučių rūsius.
"Miestas netvarko lietaus vandens nuotekų tinklų, o dėl to kenčia gyventojai, kurie investavo didžiulius pinigus į naują rūsiuose sustatytą namo šilumos paruošimo įrangą, - sakė V. Adakauskienė. - Ir niekam gyventojų problemos nerūpi. Tik atvažiavo, patikrino prie namo esančius šulinius, pasakė, kad jie tušti bei viskas miesto tinkluose esą yra gerai, ir vėl išvažiavo."
Ne miesto problema?
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė apie apsemiamus Miško kvartalo daugiabučių rūsius išgirdęs pirmą kartą.
"Nežinau, kur čia gali būti problema. Reikia ištirti, iš kur čia tas vanduo į rūsius patenka", - sakė L. Dūda.
Tačiau kartu jis pažymi nemanąs, kad problemos esama miesto lietaus vandens nuotekų tinkluose.
"Gal čia nuolydžių šalia namo ar drenažo problema, o gal namo lietaus vandens surinkimo stovai išsinėrė. Gali būti įvairių priežasčių. Kodėl su ta pačia problema iškart susiduria keli kvartalo namai? Na, jie statyti tuo pačiu metu ir, matyt, vamzdžiai taip pat tuo pačiu metu susidėvėjo keliuose namuose ar panašiai, - svarstė valdininkas. - Yra namų valdos, bendrijos, kurios ir turėtų šią problemą spręsti. Esu įsitikinęs, kad tai - ne miesto tinklų bėdos."
Namo vamzdynai tvarkingi
Kretingos g. 63-iojo namo inžinerinę priežiūrą atliekančios bendrovės "Velma" specialistai su Miesto ūkio departamento direktoriumi nesutinka.
"Namo vidaus vamzdynai apžiūrėti su vaizdo diagnostikos pagalba. Nieko neradome. Namo vamzdynai dėl šios problemos tikrai nekalti", - sakė "Velmos" inžinierius Mantas Giedra.
Jo teigimu, vanduo į rūsį nesisunkia ir pro daugiabučio pamatus.
"Tokiu atveju rūsio sienos būtų šlapios, bet taip nėra", - teigė M. Giedra.
Jis taip pat pažymėjo manąs, kad rūsys semiamas todėl, jog lietaus vandens tinkamai nesurenka miesto lietaus vandens nuotekų tinklai.
Beje, "Vakarų ekspreso" kalbinti statybų ekspertai pažymėjo nemaną, jog rūsius, pavyzdžiui, galėtų semti ir gruntiniai vandenys. Mat visi Miško kvartalo daugiabučiai statyti taip, jog jų rūsių esama paaukštintų.
Tinklus išvalė
Miesto lietaus nuotekų tinklus pagal sutartį su savivaldybe prižiūri bendrovė "Klaipėdos vanduo". Kiek daugiau nei prieš savaitę įmonės dispečerinės vadovas Marius Martinaitis "Vakarų ekspresui" buvo pažadėjęs, jog įmonės darbuotojai nuvyks į vietą bei pabandys išsiaiškinti, ar čia esama užsikimšusių ar dėl kitų priežasčių prastai funkcionuojančių miesto nuotekų tinklų.
"Darbuotojai nustatė, jos lietaus nuotekų tinklai prie Kretingos g. 37-ojo namo buvo užsikimšę. Tad jie išvalyti. O štai prie 63-iojo namo tinklai išvalyti dar prieš kelias savaites. Prie kitų daugiabučių bendrovės darbuotojai užsikimšusių lietaus nuotekų tinklų nerado", - jau prieš kelias dienas sakė M. Martinaitis.
Tiesa, V. Adakauskienė tikino, kad Kretingos g. 63-iojo namo rūsys apsemtas ir paskutiniųjų liūčių metu.
"Taip, vandens rūsyje buvo mažiau, bet ir lietaus būta silpnesnio nei ankstesnių liūčių metu", - sakė moteris.
"Nebegaliu pasakyti, kur čia dar gali būti problema. Gal iš grunto sunkiasi ar gal dar kitų bėdų esama. Miesto lietaus vandens tinklai čia tikrai buvo išvalyti", - teigė M. Martinaitis.
Kartu "Klaipėdos vandens" atstovas paragino gyventojus į bendrovės dispečerinę kreiptis iškart vandeniui plūstelėjus į rūsius, o ne problemos priežasčių ieškoti jau praėjus kiek laiko.
Sena miesto bėda
Žinia, Klaipėdoje vietų, kur po stipresnių liūčių susikaupia daug vandens ar apsemiami rūsiai, esama ir daugiau. Kone po kiekvieno stipresnio lietaus sunkiai išvažiuojamomis tampa ir kai kurios miesto gatvės.
Šiemet kiek lengviau turėtų atsipūsti senamiesčio gyventojai. Mat miesto savivaldybės užsakymu šiuo metu jau atnaujinti ar netrukus planuojama baigti sutvarkyti lietaus nuotekų tinklus Teatro aikštėje, Žvejų, Danės, Garažų ir Jūros gatvėse. Pagal planą, lietaus nuotekų tinklai šiemet taip pat turi būti rekonstruoti ir Mokyklos, Aguonų, Joniškės, Šturmanų, Kalnupės gatvėse bei Šilutės plente - prie "Klaipėdos energijos" bendrovės.
Tiesa, "Klaipėdos vandens" dispečerinės vadovas pripažįsta, kad uostamiesčio vandens nuotekų tinklų dar daug kur esama senų bei gana prastos būklės, o jų rekonstrukcijai savivaldybė vis dar skiria per mažai lėšų.
Kartu M. Martinaitis pažymi, kad esama ir kitos bėdos - besikeičiančių klimato sąlygų. Mat pastaraisiais metais liūčių metu iškrenta vis gausesnis kiekis kritulių bei miesto lietaus nuotekų tinklai paprasčiausiai nebesusidoroja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą