Iš Kauno oro uosto bei atgal keleivius skraidinančios pigų skrydžių bendrovės „Ryanair" maršrutų sąraše nuo trečiadienio vietoj daugiau nei 20 lieka tik 4 užsienio miestų vardai - Londono, Bristolio, Dublino ir Frankfurto. Tad kelerius pastaruosius metus bene sparčiausiai Europoje skrydžių krypčių ir aptarnautų keleivių skaičių didinusiame Kauno oro uoste prasideda štilis.
Drauge su juo atėjo ir sunkus išgyvenimo metas Kauno viešbučiams bei kitoms teikiančioms paslaugas turistams ar regiono svečiams įmonėms. Ypač Kauno viešbučių savininkai, kaip Eltai aiškino vienas iš jų, - Vidimantas Žekas, nusivylę, kad nebeliko maršrutų, kuriais atkeliaudavo nemažai turistų iš Suomijos. Būtent „Ryanair" keleiviai užsieniečiai kai kuriuose miesto viešbučiuose sudarydavo 1-2 trečdalius juose apsigyvenusių svečių. Pažymėtina, jog dar pastarojo meto akivaizdus Kauno oro uosto suklestėjimas žadino ir daugelių kitų verslų plėtrą tiek mieste, tiek rajone.
Tiek Kauno rajono, kurio teritorijoje oro uostas yra, tiek Kauno miesto merai dėl dabartinės tokios padėties, kai užsienio bendrovė „Ryanair" daugumą skrydžių iš Kauno perkėlė į Vilnių, ragina atsakomybę prisiimti ir visos Lietuvos transporto vystymo strategijas kuriančią Susisiekimo ministeriją. ELTAa primena, jog abi šios savivaldybės ne vieną milijoną savų biudžetų litų yra paskyrusios esą Kauno regiono populiarinimui tarp užsieniečių keleivių ir „Ryanair" pozicijų šiame regione sustiprinimui.
Ne taip seniai modernų, nepigiai kainavusį keleivių terminalą valstybės ir kitų šaltinių lėšomis finansuojant statybą pasistačiusiam Kauno oro uostui prieš kelerius metus buvo sustrateguota šviesi ateitis. Susisiekimo ministerija tada viešai skelbė, kad Kaunas turi būti pigių skrydžių ir krovinių oro uostas, o Vilniaus oro uosto kainos bus įprastinės, derančios pagrindinio šalies miesto - sostinės - oro uostui, pretenduojančiam būti prestižiniu.
Po to, kai „Ryanair" įvedinėjo į skrydžių tvarkaraštį naujus maršrutus, kai paskelbė Kaune kurianti stiprią techninę lėktuvų aptarnavimo bazę, nebuvo sunku patikėti, kad strategija pasiteisino. Bet dabar dėl jos kyla pagrįstų abejonių. Vien šįmet iš Kauno į Vilnių „Ryanair" perkėlė aštuonetą pigių skrydžių. Aviatorių teigimu, - konkuruodama su kita prestižiniame Lietuvos sostinės oro uoste veikiančia pigių skrydžių bendrove - vengrų „Wizz Air".
Naujienų agentūros ELTA trečiadienį paklaustas, gal keičiasi Kauno oro uosto atžvilgiu ir pačios ministerijos pozicija stebint pastarųjų mėnesių „Ryanair" veiksmus, susisiekimo ministro patarėjas, buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis atsakė, jog ji nesikeičia.
„Strategija tikrai nesikeičia. Ji apibrėžė perspektyvas, joje pasakyta, kad Kauno oro uostas pirmiausia yra ir bus pigių skrydžių oro uostas. Tačiau jokie Susisiekimo ministerijos bandymai tartis su „Ryanair", kad ji išlaikytų savąsias pozicijas šiame uoste, nedavė jokių rezultatų. Šnekėti pradėta nuo tada, kai ši kompanija perkėlė pirmąsias tris kryptis iš Kauno į Vilnių. Bet į konkrečių rezultatų galėjusias duoti šnekas „Ryanair" nesileido.
Manytume, ilgai tai tęstis negali, nes sostinėje ši kompanija, kaip ir visos kitos, moka didesnius mokesčius, nei Kaune. Situacija tikrai keisis prieš kitų metų vasaros skrydžių sezoną. Neabejoju, jog tuomet vasaros skrydžių iš Kauno tvarkaraštyje vėl bus daugiau ne tik „Ryanair", bet ir panašių oro vežėjų įrašytų maršrutų. Juolab kai ir pati „Ryanair" planuoja jų nemažai Kaune atkurti ar papildyti naujomis kryptimis. Gal net iki 40 ar daugiau. Ar tikrai tie planai virs realybe, po kelių mėnesių pamatysim", - sakė R. Mikaitis.
Dar kartą patvirtinęs, jog ilgalaikė ministerijos strategija dėl Kauno oro uosto nesikeičia, susisiekimo ministro patarėjas R. Mikaitis atkreipė dėmesį į vangoką ir šios valstybinės įmonės poziciją. Anot jo, nederėjo oro uostui „gyventi tarsi užliuliuotam „Ryanair" atėjimo. Reikėjo veikti, ieškoti ir naujų galimų vežėjų. Nes negalima savo perspektyvos sieti tik su viena kompanija. Juolab kai ji dabar ir parodė, kad elgiasi taip, kaip nori".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą