Vakar posėdžiavusiai darbo grupei dėl dvinarės rinkliavos už komunalines atliekas nustatymo buvo pristatyti naujojo mokesčio skaičiavimo metodikos "griaučiai".
Konsultacines paslaugas teikiančios UAB "Jostra", kuri uostamiesčiui padeda rengti atliekų tvarkymo strategiją, vadovas Jonas Stravinskas teigė, kad jau parengti preliminarūs skaičiavimai, kaip rinkliava atrodytų mokestį skaičiuojant atsižvelgiant ir į plotą, ir į turto vienetus.
Kalbėdamas apie nuolatinę atliekų dalį J. Stravinskas nurodė, kad per metus įvairių Klaipėdos objektų kvadratiniam metrui priskiriama 7,32 kg mišrių atliekų. Vertinant pagal turtinius vienetus, individualiuose namuose ir butuose per metus susikaupia apie 695 kg mišrių atliekų, garažuose - apie 220, soduose - apie 380 kg mišrių atliekų. Kalbant apie kintamąją dalį, nurodyta, kad 1 kv. metrui, priklausomai nuo objekto paskirties, kasmet gali tekti nuo 0,5 iki beveik 18 kg mišriųjų atliekų.
KONTROLĖ. Ateityje planuojama sužymėti naudojamus konteinerius ir registruoti, kiek kartų per metus buvo išvežtas konkretus konteineris. Esą bus speciali įranga, kurios dėka bus galima fiksuoti konteinerių pakėlimus kiekvienoje konteinerinėje aikštelėje, priskirti aikštelę vienam ar keliems namams. Redakcijos archyvo nuotr.
Pasak J. Stravinsko, atsižvelgiant į patalpų plotą, skaičiuojama, kad individualiems vienbučiams ir dvibučiams namams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, nuolatinė dvinario mokesčio dalis būtų 0,56 Eur/kv. m, o kintamoji, priklausomai nuo konteinerio talpos - 0,39-0,78 euro už vieną konteinerio ištuštinimą. Daugiabučiuose nuolatinė dalis - ta pati, 0,56 Eur, kintamoji - 0,33 Eur/kv. m.
J. Stravinskas pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kiek tektų sumokėti per metus. Individualiam namui, besinaudojančiam 240 litrų talpos konteineriu, taikant dvinarį mokestį, mokestis už atliekas būtų 80-81 Eur, besinaudojančiam bendrojo naudojimo konteineriais - 101 Eur. Daugiabučių gyventojams, turintiems, pavyzdžiui, 60 kv. m ploto butą, mokestis būtų 53,4 Eur, 110 kv. m ploto buto savininkams - 85,5 Eur.
Atskirai skaičiuota, kiek tai kainuotų kitokią paskirtį turinčio nekilnojamojo turto savininkams.
"Įmonėms pastovioji dalis skaičiuojama pagal plotą, o kintamoji, jei konteineriai priklauso nekilnojamajam turtui ir yra uždaroje teritorijoje, skaičiuojama pagal jų ištuštinimo kartų skaičių. Dėl to pasikeičia mokestis deklaruojantiems atliekų kiekius ir pasiimantiesiems konteinerius, nes įmonės dažnai pasiima mažesnius konteinerius. Pagal šią sistemą šiek tiek pablogėtų situacija toms įmonėms, kurios iki šiol deklaravo atliekų kiekius, ir pagerėtų toms, kurios moka pagal plotą", - komentavo J. Stravinskas.
Vyriausybės patvirtintoje metodikoje dvinarį mokestį sudaro vadinamasis abonentinis mokestis už visą infrastruktūrą (konteineriai, rūšiavimo linijos, atliekų išvežimas) ir kintantis mokestis, priklausantis nuo to, kiek žmogus išmeta grynųjų atliekų, kurios nebetinkamos rūšiuoti ir perdirbti. Kintanti įmokos dalis nustatoma pagal naudojamų mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį, ištuštinimo dažnumą, atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorį.
Darbo grupei užsiminus apie ištuštinimo dažnumo skaičiavimą, teigta, kad ateityje planuojama sužymėti naudojamus konteinerius ir registruoti, kiek kartų per metus buvo išvežtas konkretus konteineris. Esą bus speciali įranga, kurios dėka bus galima fiksuoti konteinerių pakėlimus kiekvienoje konteinerinėje aikštelėje, priskirti aikštelę vienam ar keliems namams.
J. Stravinskas tikino, kad dvinaris mokestis iš esmės neturėtų padidinti mokesčių naštos gyventojams.
"Naujasis mokestis, jei nesikeičia sąnaudos, keičiasi labai mažai. Jis gal keičiasi šiek tiek dėl to, kad tampa sudėtingiau administruoti, tačiau administravimo sąnaudos sudaro labai nedidelę visų sąnaudų dalį. Vienos atliekų turėtojų grupės mokės šiek tiek daugiau, kitos - šiek tiek mažiau negu dabar. Tiems atliekų turėtojams, kurie rūšiuos, atsiras galimybė mokėti šiek tiek mažiau. Tai lengva matuoti individualiems namams, bet bus taikoma ir daugiabučiams namams, tik juos tai gali paveikti kartą metuose - jei per metus buvo atiduota mažiau atliekų, mokestis kitiems metams skaičiuojamas mažesnis", - sakė UAB "Jostra" vadovas.
Rašyti komentarą