Savas verslas - išsigelbėjimas nuo skurdo, nuobodulio ir emigracijos

Savas verslas - išsigelbėjimas nuo skurdo, nuobodulio ir emigracijos

Bėgti iš Lietuvos paskui masiškai emigruojančius tautiečius ar ieškoti savo nišos tėvynėje? Tokią žmogišką dilemą teko spręsti jauniems klaipėdiečiams, paragavusiems ne itin skalsios samdomų darbuotojų duonos ir galop nusprendusiems: vienintelė išeitis, norint gyventi tėvynėje - nors ir ne rožėmis klotas, bet savas verslas.

"Lietuvoje jauniems žmonėms, net ir turintiems puikų išsilavinimą, dirbti samdomą darbą neapsimoka. Sunku pragyventi iš minimumo, ypač turint šeimą, o daugiau mokėti nelabai kas nori", - atviravo Dmitrijus Dutovas ir Sergejus Zdybajus, prieš pusę metų nusprendę pradėti savo verslą ir įkūrę įmonę "Artau", kuri iki šiol vienintelė Lietuvoje teikia automobilių remonto brokerių paslaugą.

Linai Stanevičiūtei savas verslas tapo gelbėjimosi ratu ne tik nuo darbdaviui paaukotų vakarų bei savaitgalių, bet ir atvėrė neribotas erdves kūrybai.

"Tokiam žingsniui reikia drąsos, ypač jauniems žmonėms, neturintiems verslo patirties. Tačiau galimybė tapti savo gyvenimo šeimininku tikrai atperka visus sunkumus", - sakė prieš pusantrų metų parduotuvę "Tavo dviratis" įkūrusi ir laisvalaikio projektus dviratininkams siūlanti pokalbininkė.

Idėją parsivežė iš Anglijos

Didžiojoje Britanijoje, Velso universitete studijas baigęs D. Dutovas prisimena, jog daugelis nesuprato jo sprendimo - po puikiai baigtų studijų užsienyje, grįžti į Klaipėdą.

"Norėjau namo, kur gimiau ir užaugau. Be to, tikėjausi, kad susirasiu normaliai apmokamą darbą pagal specialybę",- pasakojo vaikinas.

Tačiau jo viltys žlugo. Išsiuntinėjęs šimtus CV ir motyvacinių laiškų ne tik Klaipėdos, bet ir sostinės darbdaviams, nė karto nebuvo pakviestas į pokalbį. Galop įsidarbino vienoje uostamiesčio įmonėje, tačiau po kelių mėnesių nusprendė išeiti, nes minimalus atlygimas nesugebėjo užtikrinti būtiniausių reikmių. Panaši situacija susiklostė ir Sergejui.

Apsvarstę visus pliusus ir minusus, du bičiuliai nusprendė kurti savo verslą. Vaikinų teigimu, nesinorėjo eiti kitų pramintais takais ir steigti įmonę, kokių jau yra šimtai. Buvo minčių atidaryti originalios, jaunimui skirtos avalynės parduotuvę ar jaukią kavinukę, tačiau tam reikėjo nemažų investicijų.

"Svajojome apie kažką savito ir įdomaus - kad būtų naudinga žmonėms ir patiems patiktų", - sakė jie.

Dmitrijus neslepia, kad idėją teikti automobilių remonto brokerių paslaugas parsivežė iš Didžiosios Britanijos, kur panašūs dalykai labai populiarūs. Anglai internetu užsisako techninę apžiūrą, tačiau į siūlomų paslaugų paketą neįtraukia automobilių remonto, ką šiuo metu sėkmingai daro klaipėdiečiai.

"Tai pasirodė įdomu, nes niekas Lietuvoje to dar nedarė. Tad ėmėme šią mintį vystyti, svajodami apie mobilią autoserviso versiją", - verslo pradžią prisimena Sergejus.

Vis dėlto tiesiog paimti idėją iš užsienio ir pritaikyti ją absoliučiai kitai rinkai buvo sudėtinga.

"Lietuvoje interneto verslai dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Visai kita ekonominė situacija - britai priekyje beveik dešimtmečiu. Ir pati Klaipėda dar kitokia nei visa Lietuva - čia naujovės prigyja gerokai vėliau. Be to, prie jų žmones reikia pratinti. Kitoks mentalitetas. Nepasitiki, bijo, kad apgaus, apskaičiuos", - vardijo verslo aplinkos subtilybes.

"Labai įdomu dirbti ir matyti, kaip auga tai, apie ką kažkada tik svajojai", - sako automobilių remonto brokerių paslaugas teikiantys klaipėdiečiai Dmitrijus Dutovas (dešinėje) ir Sergejus Zdybajus.


Taupo laiką ir nervus

Kurdami savo verslą vaikinai numanė, kad jų teikiamos paslaugos gali būti prilygintos autoservisams, kurių uostamiestyje - per penkias dešimtis.

"Skirtingai nuo jų, mes automobilių neremontuojame. Tačiau, padėdami žmonėms taupyti jų laiką, nervus ir pinigus, surandame, kas tai padarys geriausiai. Visų autoservisų atliekamas darbas skirtingos kokybės, kainos - irgi labai skirtingos. Neretai žmonės apgaunami, nes kaina neatitinka kokybės, o susigaudyti šioje rinkoje nesigilinant, nėra lengva. Paprastai tariant, mes palengviname vairuotojų gyvenimą ir visuomet turime jiems laiko - net ir naktį, jeigu atsitiko bėda. Paimame automobilį, diagnozuodami jo "ligas" ir, atsižvelgiant į techninę būklę, markę, kliento finansines galimybes, randame optimalų sprendimą, garantuodami kokybišką darbą bei grąžindami jį klientui jau sutvarkytą", - pasakojo jaunieji verslininkai, vairuotojus gelbstintys ir ekstremaliais atvejais.

Pavyzdžiui, šią žiemą, spiginant 15 laipsnių šaltukui, Dmitrijui su Sergejumi teko važiuoti į Kryžkalnį ir partempti kelyje įstrigusį klaipėdiečio automobilį.

Būna ir linksmų situacijų. Skambina moteris - padėkite, automobilis nepajuda iš vietos! Vyrukai atvažiuoja, apžiūri, o priežastis, pasirodo, visai paprasta - benzinas pasibaigęs.

Per pirmuosius verslo mėnesius vakinai išbandė didžiąją dalį Klaipėdos autoservisų.

"Gerų, sąžiningų meistrų Klaipėdoje tikrai yra, tačiau juos reikia žinoti, - pastebi Sergejus. - O nežinant, galima ir nemažų nuostolių apturėti".

Apie lietuvių vairuotojų mąstymo ypatumus automobilių remonto brokeriai taip pat turi ką pasakyti: "Lietuviai labai taupūs. Nori viską gauti labai pigiai, labai greitai ir labai kokybiškai. O taip juk nebūna. Jeigu labai pigiai - bus nekokybiškai, greitai - brangu. Automobilių dalys irgi būna įvairios - kiniškos, vokiškos, amerikietiškos. O lietuviai dažnai nori vokiškos kokybės už kinišką kainą".

Pasak pokalbininkų, versle būna ir tokių dienų, kai rankos nusvyra. Tačiau Dmitrijus su Sergejumi žino, kad sėkmė neateina per dieną. Verslui kaip augalui - reikia laiko įleisti šaknis.

"Pradėjome su nuostata, kad viską darysime kitaip - žmogiškai. Kad būtų įdomu ir malonu bendrauti su mumis, o ne per atšiaurų atstumą, kaip dirba nereta didelė įmonė. Pažįstame verslininkų, kurie viską daro su meile, asmeniškai kiekvienam. Iš jų reikia mokytis. Tai - smulkių įmonių pranašumas. Labai įdomu dirbti ir matyti, kaip auga tai, apie ką kažkada tik svajojai. Verslas - žmogaus mąstymo atspindys, ir jame galioja tie patys dėsniai, kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje. Mes tikime, kad visuomet pjausi tik tai, ką pasėjęs. Atviras bendravimas, nesuvaidintas dėmesys, nuoširdus noras padėti ir klientui dirbti taip, kaip dirbtumei sau, atneša kur kas didesnę grąžą nei vaikymasis vienadienės naudos", - įsitikinę jaunieji verslininkai.

Sunkmečio išvakarėse - bedarbė

Kelionių agentūros filialo vadove Klaipėdoje dirbusi ir per įtemptą grafiką asmeninio gyvenimo nemačiusi L. Stanevičiūtė vieną dieną atsibudo bedarbe: krizės išvakarėse klestėjusi bendrovė paskelbė bankrotą, o jos darbuotojams teko belstis į Darbo biržos duris.

"Iš pradžių buvo šokas - ką toliau daryti? Bandžiau ieškotis kito darbo, tačiau galimybės pasirodė varganos - minimalus atlyginimas, o buvau įpratus gyventi plačiau. Turėjau šiek tiek santaupų, tad nusprendžiau pradėti savo dviračių pardavimo verslą, kadangi prieš tai teko gilintis į šią sritį", - prisimena pokalbininkė.

Nors tuo metu uostamiestyje jau veikė septynios dviračių parduotuvės, Lina nepabūgo žengti į jau prisotintą dviračių verslo rinką. Jos teigimu, jau tuomet žinojo, kad neis kolegų pramintais takais ir orientuosis ne vien į dviračių pardavimą, bet labiau į paslaugas, laisvalaikio keliones dviratininkams - to mieste kaip tik trūko.

Verslui pradėti 2009-ieji nebuvo pats palankiausias metas, nes prasidėjo krizė. Be to, naujoji parduotuvė atsidarė spalį - dviračių pardavimo sezono pabaigoje.

"Taip, aš esu pakankamai sveiko proto ir žinau, ką darau", - tai buvo pagrindinė frazė, kurią tuomet jai nuolat teko kartoti savo pažįstamiems. Tačiau tuomet jaunoji verslininkė nė akimirką nedvejojo, kad jai pavyks, buvo kupina optimizmo ir ryžto.

Norėjo užkalti langus

L. Stanevičūtės siūlomi laisvalaikio projektai dviratininkams - savaitgalio kelionės su joga ir pirtimi, dviračių ženklinimo akcijos, žaidimas dviratininkams "Ar pažįsti Klaipėdą?", parduotuvės iniciatyva įkurto dviratininkų klubo renginiai, konkursas fotografuojantiems dviratininkams "Mink ir fotografuok", naktinis žygis ant Olandų kepurės - buvo itin šiltai sutikti uostamiesčio dviratininkų.

Pernykštės vasaros iniciatyvoms pasitvirtinus, šiemet "Tavo dviratis" nusprendė praplėsti kelionių maršrutus ir siūlyti dviratininkams drauge keliauti į Juodkrantę žuvienės valgyti, minant pedalus pasižvalgyti po pamario kraštą ir pasivažinėjimą pajūriu derinti su meditacija bei kitomis sveikatingumo programomis.

Deja, vien optimizmo, gerų idėjų verslui augti nepakanka. Visuomet reikia būti akylam, reaguoti į rinkos pokyčius ir ieškoti naujų nišų, įsitikinusi L. Stanevičiūtė. Ji neslepia, kad silpniausia dviračių verslo grandis - sezoniškumas - išryškėjo atėjus antrajai žiemai, ir jai kainavo nemažai nervų. Žmonės taupė net per Kalėdas. Nedosnūs buvo ir šventėms namo sugrįžę emigrantai. Ironiška, bet kaip tik tada be visų finansinių rūpesčių Lina sulaukė nemažai streso sukėlusių grasinimų - uždaryti parduotuvę, parduoti verslą. Matyt kažkam atrodė, kad ji pinigus semia samčiais...

"Jei Klaipėda būtų Laukiniai vakarai, užkalčiau parduotuvės langus ir išjočiau į laukines prerijas", - taip tuomet sarkastiškai juokavo Lina, neslepianti, jog turėjo minčių ir apie emigraciją, ir apie verslo sustabdymą.

Išmokusi šios žiemos duotą pamoką, parduotuvės vadovė nusprendė šį žiemos sezoną nepasikliauti vasaros uždarbiu, o imtis alternatyvaus verslo, kuris kompensuotų sulėtėjusią prekybą dviračiais.

Nors smulkaus savo verslo kelias nėra saldus, nepaisant retkarčiais patiriamų sunkumų, didžiulės atsakomybės ir ne visuomet norus atitinkančių pajamų, L. Stanevičiūtė niekuomet nebenorėtų dirbti samdomo darbo.

"Dabar viską sprendžiu pati, nes darau sau. Čia viskas priklauso nuo manęs ir nėra jokių ribų, nebent jas pati nusibrėžiu. Ant nieko nereikia pykti, kad laiku nemoka atlyginimo ar per mažai moka - kiek sugebi užsidirbti, tiek turi. Savas verslas - tai laisvė ir neapibrėžta kūrybos erdvė", - sakė pokalbininkė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder