Seimo šturmas jau vyksta

Laidotuvių scenarijus

Daugiau kaip tūkstantis ūkininkų vakar apie 10 val. susibūrė sostinėje, aikštėje prie Seimo rūmų, ir iš ten surengė eitynes link Žemės ūkio ministerijos. Negavę savivaldybės leidimo ūkininkai atsisakė idėjos Gedimino prospektu žygiuoti su karvėmis, jas simbolizavo ant neštuvų užkeltas karvės skeletas. Protesto scenarijus priminė laidotuves, protestuotojai nešė karstą, vienas iš protestuotojų buvo persirengęs kunigu, orkestras grojo gedulingą maršą.

Prie ministerijos buvo surengtas mitingas, jame kalbas daugiausiai rėžė įvairiose žemdirbių organizacijose vadovaujamus postus užimantys ūkininkai.

„Šiandien žemdirbiai nutarė, kad protesto akcija tęsis visą mėnesį, bus keliami reikalavimai ir žiūrima, kaip jie vykdomi, vienas iš reikalavimų - net ministrės Virginijos Baltraitienės atsistatydinimas. Ūkininkai pasilieka ir kraštutines priemones, tai yra kelių blokavimą“, - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, jau besiskelbiančios, kad po kitų Seimo rinkimų būtent ji dirbs valdančiojoje koalicijoje, atstovas Andriejus Stančikas.

Krūva reikalavimų

Jis kritiškai įvertino ką tik Seimo priimtą įstatymą, kuriuo iki 2017 m. nustatytos minimalios pieno supirkimo kainos.

„Kodėl tokia kaina? Kodėl ne didesnė? Jei būtų kalbama apie Europos vidurkį, būčiau labiau supratęs, šiandien šita kaina vis tiek nepadengia savikainos“, - kalbėjo A.Stančikas.

Jo bendražygis partijoje, Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis taip pat piktinosi, kad Seimas įstatymu nustatė vos 16,5 cento už kilogramą pieno minimalią kainą.

Protestuotojai taip pat reikalauja grąžinti sumažintas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2012 metus, skirtas Lietuvos žemdirbiams, kuriems bendra nacionalinių ir ES tiesioginių išmokų suma yra nuo 5 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, kompensuoti 70 mln. eurų nuostolių už 2015 metus, sukurti pieno rinkos gyvybingumo palaikymo fondą, panaudojant pridėtinės vertės mokesčio, surenkamo į valstybės biudžetą iš pieno ir pieno produktų, tarifo dalį - 16 proc. - kaip valstybės paramą pieno gamintojams, 30 proc. sumažinti ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų skaičių. Kuo tai susiję su pieno kainomis - taip ir nepaaiškėjo.

Ne tuo adresu

Su protestuotojais susitikti išėjusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sakė, kad „padaryta yra viskas, kas įmanoma, ir daroma toliau“, tačiau jos kalba vis tiek buvo palydėta švilpimais.

„Mes sprendžiame tuos klausimus, iš valstybės biudžeto numatyta 18 mln. eurų. Šiandien ir rytoj apie paramą pieno sektoriui kalbėsime su komisaru, kitų Baltijos šalių ministrais“, - sakė V.Baltraitienė.

Ministrės teigimu, šiuo metu sunku visam žemės ūkiui, ne tik pieno sektoriui.

„Vakaro žinioms“ ministrė išreiškė nuostabą, kad mitinguotojai protesto vieta pasirinko automobilių aikštelę prie ŽŪM, o ne prie pieno perdirbimo įmonių ar prekybos centrų, kurie pelnosi iš smulkiųjų ūkininkų, o ŽŪM kaip tik jiems stengiasi padėti.

Anot jos, akivaizdu, kad mitingas buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų akcija, ir, beje, nukreipta ginti ne smulkiųjų, o stambiųjų žemdirbių interesus. Nes būtent jie labiausiai suinteresuoti, kad būtų sumokėta kompensacija už dėl embargo patirtus nuostolius, mat reikalaujama, kad kompensacijos būtų padalytos pagal pagaminto pieno kiekį. Akivaizdu, kad jo daugiau pagamina stambieji žemvaldžiai.

Išmokas gauna dykai

V.Baltraitienė priminė ir tai, kad stambieji ūkininkai, garsiausiai šaukiantys apie prastą padėtį, gauna daug didesnę ES paramą už smulkiuosius. Be to, Lietuvoje ši parama, priešingai nei daugelyje ES šalių, nėra apmokestinta.

Ar iš tikrųjų stambesnieji ūkininkai taip prastai gyvena, kad net eina mitinguoti, nors ir už pieno litrą gauna daug daugiau nei smulkieji, ir ES paramą, nuo kurios nemoka mokesčių, daug didesnę?

Štai A.Stančikas „Vakaro žinioms“ teigė, kad jis su artimaisiais valdo 300 hektarų. Ūkis yra mišrus - pienininkystė, mėsinė galvijininkystė bei grūdininkystė.

„Per metus gaunu apie 40 tūkst. eurų tiesioginių ES išmokų, bet moku „Sodros“, sveikatos draudimo mokestį, 5 proc. pelno mokestį. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek tų mokesčių sumoku. Aišku, išmokų gaunu daugiau“, - kalbėjo A.Stančikas. Bet nuo ES gaunamų lėšų pajamų mokesčio Lietuvai mokėti nereikia. Kai Vakarų Europoje tai - apmokestinamos pajamos.

J.Vilionis sakė dirbantis 670 hektarų žemės, su vaikais augina 240 karvių.

„Užsiimam augalininkyste, pienininkyste ir mėsine galvijininkyste. Moku „Sodros“ mokesčius, PVM, 5 proc. pajamų mokestį. Kiek gaunu išmokų? Po 340 eurų už hektarą, pasiskaičiuokite (iš viso 227,8 tūkst. eurų - red. past.),“ - neslėpė J.Vilionis. Jis mokesčių Lietuvai nuo išmokų irgi nemoka.

Prievolės mokėti mokesčius nuo gerokai didesnių sumų ES lėšų neturi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, valdantis milžinišką „Agrokoncerną“. Kuris prie karvių akcijos - „ne prie ko“?

Faktai

Šimtus ar net tūkstančius hektarų dirbamos žemės turintys žemvaldžiai turbūt nežino, kad už gaunamą dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų ES paramą Lietuvai jie nesumoka nė cento pajamų, pelno ar kitokio mokesčio. Kitose 20 ES valstybių (apie 6 „Vakaro žinios“ negavo informacijos) ES parama nelaikoma dovana, reikia susimokėti mokesčius. Ir tik Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, ūkininkai jokių mokesčių už išmokas nemoka.

Pavyzdžiui, Austrijoje išmokos, gautos pagal bendrąją žemės ūkio politiką, įtraukiamos į pajamų/pelno apskaitą, tik tam tikroms mokestinėms kategorijoms taikomos išimtys. Belgijoje ES parama nėra laikoma pajamomis, tačiau vis tiek apmokestinama 16,5 proc. tarifu. Čekijoje europinė parama neapmokestinama tik tokiu atveju, jei yra panaudojama prekėms įsigyti, o Danijoje išmokos ne tik įtraukiamos į pajamas, bet ūkininkai dar ir apmokestinti kaip ir bet kurie kiti ekonominiai subjektai.

Estijoje išmokos apmokestinamos, jei jas gauna žemės ūkio verslas, siekiantis gauti pelno, o neapmokestinama, jei jas gauna namų ūkis, gaminantis produkciją tik savo reikmėms. Suomijoje, kur ES parama irgi įtraukiama į pajamas, kai kurios ES paramos rūšys gali sumažinti išlaidas. Į pajamas išmokos įtraukiamos ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, net už mus skurdesnėse Rumunijoje bei Bulgarijoje.

Švedijoje ES subsidijos įtraukiamos į pajamas, jei yra konkrečiai skirtos turtui įsigyti. Tada jos išskaičiuojamos iš išlaidų.

Vengrijoje smulkūs mokesčių mokėtojai turi galimybę pateikti supaprastintą deklaraciją, kad jie gavo mažas žemės ūkio veiklos pajamas (ir tada mokėti tik socialinio draudimo įmokas). Vidutines pajamas gaunantys ūkininkai iš apmokestinamos sumos atima 40 proc. pajamų ir mokesčiai yra apskaičiuojami iš likusios dalies pajamų.

Latvijoje ES parama irgi yra apmokestinta, tačiau tik gyventojų pajamų mokesčiu, pelno mokestis netaikomas.

Slovėnijoje tiesioginės išmokos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Atleistos nuo pelno mokesčio yra išmokos už plotus, kuriuose yra gamtinių kliūčių, išmokos už „Natura 2000“, agrarinės aplinkosaugos, išmokos už miškus bei išmokos už gyvūnų gerovę. O Slovakijoje tik subsidijos, gaunamos dėl tarptautinių susitarimų, kurių pagrindu Slovakija turi fondą, atleidžiamos nuo pajamų mokesčio.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“