Gruodžio mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai turėtų būti pateikta tik minėtojo plano koncepcija. Rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Gytis Kasparavičius aiškino, kad plano rengimas užtruko dėl rengėjų nelankstumo bei griežtėjančių užsakovo reikalavimų.
"Mes ilgai diskutavome su visomis suinteresuotomis pusėmis, su gyventojais, su bendruomenėmis, žinome jų ir vėjo energetikos parkų plėtotojų nuomones. Tikime, kad visų jų pozicijos bus išklausytos ir tuomet gruodį mes Tarybai galėsime pasiūlyti užbaigtą plano koncepciją", - sakė G. Kasparavičius.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad kovą Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo nutarė siūlyti specialiojo Alternatyviosios energetikos šaltinių - vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros plano rengėjams aiškinamajame rašte ir brėžinyje įrašyti, kad vėjo jėgainių parkai Klaipėdos rajone gali būti įrengiami tik gavus visų, 2 km spinduliu nuo planuojamos jėgainės esančių sklypų savininkų raštiškus sutikimus.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų duomenimis, Lietuvoje dar nėra sukaupta mokslinės praktinės patirties, kuri leistų tvirtai teigti, koks mažiausias atstumas turėtų būti nuo gyvenamųjų valdų.
Užtat rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas įrodinėjo, kad merija tik paiso tarptautinių teisės aktų.
"Toks protokolinis sprendimas priimtas, nes šiuo metu Vyriausybės lygmeniu nėra teisės akto, nustatančio atstumus nuo vėjo jėgainių, o vadovaujantis tarptautine praktika yra nustatomas 2 km atstumas", - per atstovą dienraščiui atsakė V. Dačkauskas.
Specialųjį planą rengiančios bendrovės "Energetikos linijos" atstovų teigimu, toks sprendimas apsunkino galimybę Klaipėdos rajone statyti jėgainių parkus.
"Manome, kad derinimų rinkimas iš visų žemės savininkų yra perteklinis. Mat rajone nėra teritorijų, kurios būtų atitolusios nuo gyvenamųjų valdų dviejų ir daugiau kilometrų spinduliu. Tačiau mums įprasta vykdyti užsakovų pageidavimus ir į šį pageidavimą atsižvelgėme. Nuo gyvenamųjų teritorijų jėgainių parkai galės būti nutolę 500 metrų, tačiau jų operatoriai vis tiek privalės turėti visų, 2 km spinduliu esančių sklypų savininkų raštiškus sutikimus. Mums tokį reikalavimą įrašyti buvo nesunku, tačiau kaip seksis jį įgyvendinti verslininkams - kitas klausimas", - sakė Tadas Lukoševičius, UAB "Energetikos linijos" Studijų ir konsultacijų skyriaus vadovas.
Saulius Vytas Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius, pripažįsta, kad pagrindinis pasipriešinimo vėjo jėgainėms variklis - lietuviškas godumas.
"Labiausiai joms priešinasi žemės ūkio paskirties sklypus įsigiję ir gyvenamuosius namus juose statyti norintys gyventojai. Jie spekuliuoja tokiomis sąvokomis, kaip teisėti lūkesčiai, negautos pajamos, vertės sumažėjimas. Tačiau niekas nėra įrodęs vėjo jėgainių žalos", - kalbėjo S. V. Pikšrys.
Skaičiai
Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 vėjo elektrinių parkų, kurių bendra instaliuota galia yra 123 MW. Nors pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai dar 2009 metais bendra galia turėjo siekti 250 MW.
Nuo veiklos pradžios 2004-aisiais LVEA narių vėjo elektrinės pagamino apie 1,4 mlrd. kWh elektros energijos. Tokiam kiekiui elektros energijos pagaminti reikėtų sudeginti apie 138,6 mln. kub. metrų gamtinių dujų. Tai sudaro 123,3 tūkst. tonų naftos ekvivalentą. Sudeginus 138,6 mln. kub. metrų gamtinių dujų, į atmosferą būtų išmesta 468,8 tūkst. tonų anglies dvideginio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą