Tokius pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam naujam Darbo kodekso projektui, kuriuos inicijavo AB "Švyturys" profesinės sąjungos, įregistravo Seimo narys Naglis Puteikis.
"Jau ir dabar jėgų balansas tarp darbdavių ir darbuotojų Lietuvoje yra kritiškai pažeistas - atlyginimai už darbą mūsų šalyje vieni mažiausių Europoje, bet darbuotojai neturi veiksmingų priemonių ginti savo teisėtus interesus. Ministerijos parengtas projektas vienašališkai gerina darbdavių padėtį, o iš darbuotojų atima ir tas nedideles garantijas, kurias dar turime. Jį priėmus žmonės taptų visiškai beteisiai ir priklausomi nuo darbdavio valios, - sakyčiau, nusmuktume į laukinės šalies, kur darbo santykiai visai nereglamentuoti, lygį. Toks projektas apskritai neturėjo pasiekti Seimo, nes mainais į saugumą nepasirūpinta "pagalve", kuri sušvelnintų smūgį darbuotojams", - sakė AB "Švyturys" profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas.
Seimo narys N. Puteikis abejoja, ar šį projektą verta vadinti Darbo kodeksu. "Tai panašiau į paminklą darbdavių lobizmui, nes jo nuostatos nesuderinamos su civilizuotame pasaulyje priimtina darbo santykių samprata. Siūlant ekstremaliai liberalias darbo sąlygas nėra kuriama jokia atsvara, nesiūloma jokių socialinių garantijų darbuotojui, kaip Skandinavijos šalyse, kur sėkmingai veikia vadinamasis flexicurity modelis. Tik nešvarūs pokiliminiai žaidimai ir nekompetencija gali paaiškinti, kaip įstatymo projekte atsirado neapibrėžtos, miglotos sąvokos, kurių interpretavimas priklausys nuo darbdavio valios. Gėda, kad šį kūrinį buldozeriniu principu stumia ne tik liberalai, bet ir kairiąsias vertybes deklaruojantys, o iš tiesų jas simuliuojantys socialdemokratai", - sakė N. Puteikis.
N. Puteikis ir AB "Švyturio" profsąjunga siūlo koreguoti Darbo kodekso projektą, atsisakant nenustatytos apimties darbo sutarčių, kurios visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui manipuliuoti darbo sutarties sąlygomis savo naudai; įtvirtinant draudimą sudaryti terminuotas sutartis, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio; atsisakant nuostatų, kurios darbdaviams sudarytų itin palankias sąlygas atleisti darbuotojus be priežasties ir pažeidinėti pagal laikinojo darbo sutartis dirbančių žmonių teises; didinant sankcijas už darbuotojų teisių pažeidimus ir kt.
Be to, siekiant sustiprinti dirbančiųjų poziciją siūloma palengvinti streikų organizavimą.
"Lietuvoje susiklostė situacija, kai surengti streiką teoriškai galima, tačiau praktiškai beveik neįmanoma. Uždraudžiant streikus, mūsų šalyje iš darbuotojų atimama visame civilizuotame pasaulyje įprasta kolektyvinių darbo ginčų sprendimo priemonė, iš esmės paneigiant teisę reikalauti, kad darbdaviai laikytųsi darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų", - rašoma pasiūlyme Darbo kodekso projektui.
Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad beveik absoliučią daugumą streikų, vykusių Lietuvoje per pastaruosius 15 metų, surengė viešojo sektoriaus darbuotojai, tuo metu privačių įmonių dirbantieji šia galimybe nepasinaudojo (nuo 2000-ųjų Lietuvoje buvo surengti 635 streikai, iš jų 98,9 procento surengė švietimo įstaigos).
"Būtina užtikrinti, kad teismai nebeturėtų galimybės interpretuoti teisės normų taip, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, liūdnai išgarsėjusiu sprendimu uždraudęs "Švyturio-Utenos alaus" darbuotojų streiką. Kai užsienio kolegų paklausiu, kaip pas juos reglamentuoti streikai, jie dažnai tiesiog nesupranta klausimo - ten profesinės sąjungos pačios sprendžia, kada ir kaip streikuoti. Kai Belgijoje darbo metu žuvo darbuotojas, jau kitą dieną įmonė sustreikavo, nes darbdavys nesiėmė priemonių užtikrinti saugumą darbe. Pas mus tai būtų neįmanoma, geriausiu atveju streiką galėtume surengti po pusmečio. Lietuvos piliečiams būtina užtikrinti tokias pat teises, kokias turi kitų Europos valstybių žmonės", - įsitikinęs AB "Švyturys" profesinės sąjungos komiteto pirmininkas R. Tamošauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą