Skoliniesi 1000 litų - priverstas grąžinti vos ne 2000

Paskolas pristato į namus

„Provident“ grupę valdo britų finansinė grupė „International Personal Finance“, kurios rinkos vertė, anot jų tinklalapio, siekia 4,8 mlrd. litų. Praėjusiais metais greitųjų paskolų milžinas uždirbo 380 mln. litų pelną.

Lietuvos banko „Respublikai“ pateiktais duomenimis, Lietuvoje vartojimo kreditų paslaugas teikia „Provident Polska S.A.“ filialas „Provident finansai“, įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Didžiojoje Britanijoje dėl įmonės „Provident“ veiklos metodų yra nuskambėjęs ne vienas skandalas. Tačiau „Provident“ atstovai teigia, kad jų greitųjų kreditų teikimo metodas visiškai skaidrus: norintis gauti paskolą žmogus tinklalapyje užpildo savo duomenis, tada į jo namus atvyksta pardavimo agentas su sutartimi ir pinigais, „Provident“ vaizdžiai vadinamas „asmeniniu kredito tarpininku“.

„Provident“ tokį agento apsilankymą pas klientą pateikia kaip labai skaidrų modelį, kuris leidžia „asmeniškai pažinti klientą ir tinkamai įsigilinti į jo poreikius“. Tad bet kas, turintis telefoną, gali užsisakyti paskolą į namus, kaip picą ar salotų.

Vadybininkai - skolų išmušinėtojai

Įmonės tinklalapyje užpildžius pirminę paraišką, gaunamas pasiūlymas pasiskolinti 1000 litų 60 savaičių laikotarpiui. Paskolos skaičiuoklė rodo, kad per numatytą terminą iš viso teks grąžinti 1961,98 lito, taigi dvigubai.

Dauguma greitųjų paskolų bendrovių plėšia iš savo klientų panašiai, nuo 100 proc. iki maksimalių įstatymo leidžiamų 200 proc. metinių palūkanų. Tačiau skirtumas tas, kad „Provident“ atveju asmeninis kredito tarpininkas, tai yra žmogus, kuris nori jus pažinti, asmeniškai surinkti įmokas ir rūpintis gerove, greitai gali tapti didžiausiu košmaru, vis keliančiu mokesčius.

Didžiojoje Britanijoje spaudoje kilo nemenkas triukšmas, kai „Provident“ suteiktų paskolų palūkanos su visais mokesčiais kai kuriems klientams pasiekė 1068 proc., kitaip sakant, už gautą paskolą reikėjo grąžinti dešimteriopai daugiau. Nors „Provident“ teigia, kad jokių paslėptų mokesčių nėra, tačiau užsienio žiniasklaidoje pasirodę straipsniai ir anoniminis „Provident“ agentų tinklas skelbia kitaip.

Nepatenkinti agentai nepageidaujami

Paaiškėjo, kad „Provident“ asmeninių kredito agentų, o greičiau - skolų išmušinėtojų, darbo užmokestis priklauso nuo surinktų įmokų dydžio. Vadinasi, kiekvienas vėluojantis mokėti žmogus yra nuostolis agentui.

Agentai, ne savo noru tapę skolų išmušinėtojais, nes jų darbo užmokestis ėmė vis labiau priklausyti nuo atgautų paskolų, o ne nuo skaidraus darbo administruojant skolų išdavimo procesą, Didžiojoje Britanijoje dar 2011 metais susibūrė į nepatenkintų agentų tinklą. Jų tinklalapyje http://agentssayno.co.uk/ gausu pranešimų apie vadovybės spaudimą ir baudas agentams už neišieškomas paskolas.

Tinklalapį bandyta ne kartą uždaryti kaip trukdantį verslui, neveikia jis ir šiuo metu. Viešai prabilę agentai, kaip teigiama, buvo skubiai atleisti iš darbo, o oficiali įmonės pozicija išliko agresyvi, neigianti metamus kaltinimus ir teigianti, kad net 90 proc. agentų dėl tokios darbo užmokesčio strategijos tik laimėjo ir uždirbo dar daugiau.

Panašu, kad nebaigusiems mokyklos ir gatvėje patirtį susikrovusiems vaikinams ir mūsų šalyje bus sukurta palanki terpė „augti, tobulėti ir užsidirbti pinigų“. Tokia „Provident“ socialinė atsakomybė dovanos Lietuvai darbo vietų nekvalifikuotiems ir neišsilavinusiems žmonėms, mažins socialinę atskirtį.

Plėtra jau suplanuota

„Provident“ teigia, kad Lietuvoje rengiasi per penkerius metus turėti 80 tūkst. klientų, investuoti 28 mln. litų ir įdarbinti 600 kredito tarpininkų - asmeninių skolų išmušinėtojų.

Panašu, kad iš Lenkijos atstovybės valdomas Lietuvos biuras ruošiasi rimtam demaršui su greitomis paskolomis reikšmingai perimti Lietuvos gyventojų pinigus. Net jų plėtros žemėlapis panašus į karinių veiksmų teritorinį planą.

Lenkija šią sparčią plėtrą jau patyrė visu pajėgumu. Šioje šalyje uždirbtas pelnas pasiekė 250 mln. litų, o klientų yra beveik milijonas.

Panašu, kad Rytų rinkos maloniai įsileidžia užsienio investuotojus, o šie siurbia kapitalą iš šalių į savo pirmines kompanijas. Lenkijos biuras, pavyzdžiui, uždirba 23 proc. pelno nuo visų pajamų.

Bankas griežtina tvarką

Lietuvos bankas neseniai paskelbė, kad žmonių, kurie nebeišgali atiduoti „žaibiškų“ paskolų, skaičius katastrofiškai išaugo, todėl būtina imtis priemonių kreditoriams suvaldyti.

Nuo liepos 1-osios įsigaliojo Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, numatantys, kad kredito bendrovės neturėtų vilioti paskolų gavėjų papildomomis dovanomis ir prizais, o kliento mėnesinė įmoka negali viršyti 40 proc. tvarių jo pajamų.

Lietuvos bankas siūlys Seimui dar labiau griežtinti reikalavimus vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms: įstatymu įvesti absoliučią taisyklę kreditų bendrovėms tikrinti kliento mokumą. Iki šiol kreditoriai tai darė savo nuožiūra, atsižvelgdami tik į tai, kokią riziką prisiima bendrovė.

Siūlomos ir didesnės baudos kredito bendrovėms, pažeidusioms nustatytus reikalavimus - už pirmą pažeidimą bauda siektų iki 5 proc., už pakartotinį - iki 10 proc. pajamų, gautų iš vartojimo kreditų paslaugų.

Skaičiai

Per 2012 metus sutarčių su kredito įmonėmis skaičius padidėjo nuo 366 tūkst. iki 621 tūkst., kredito likutis - nuo 654 mln. litų iki 862 mln. litų.

Šių metų kovo 31 dieną mažųjų (iki 1 tūkst. litų) kreditų išduota buvo 240 tūkst. o didesnių - 164 tūkst.

Net 30 proc. atvejų (arba 72 tūkst. sutarčių) mažųjų kreditų gavėjų uždelstas mokėjimas viršija 60 dienų. Didesnių nei 1 tūkst. litų kreditų atvejų tokių sutarčių yra 39 tūkst. arba 24 proc.

Šie skaičiai būtų dar didesni, tačiau dažnu atveju paskolos terminas pratęsiamas ir tokios sutartys jau nebepatenka į juoduosius sąrašus. Tačiau pratęsus terminą skola dar labiau pabrangsta. Vien mažųjų (arba vadinamųjų žaibiškų) kreditų rinkoje pratęstų kreditų suma siekia 100 mln. litų arba 20 proc. viso paskolų likučio.

Iš bendro vartojimo kreditų ėmėjų skaičiaus, kuris siekia 201,5 tūkst., net 71,8 tūkst. yra asmenys iki 25 metų amžiaus.

Kęstutis Kupštys, Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius:

Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad greitųjų kreditų vidutinė metinė palūkanų norma buvo 216 proc. Greitieji kreditai dabar suteikiami tokiomis sąlygomis, kurios baisesnės, nei tais „laukinio kapitalizmo“ laikais galima buvo pasiskolinti iš kokio Gariūnų bandito. Tai labai liūdna šiandieninės Lietuvos bankininkystės sistemos grimasa - palūkanos, viršijančios 100, net 200 metinių procentų. Tokią skolų kilpą visuomenei neriantys greitųjų kreditų vertelgos turėtų būti dar labiau ribojami ir įstatymais, ir pačios visuomenės pastangomis.

Tuos „lengvus pinigus“, kuriuos be didesnių problemų pasiima jaunimas ar nepasiturinčios šeimos, galima būtų palyginti su narkotikais - kartą paragavai ir gali būti, kad iš to liūno nebeišlipsi.

Galiu nuspėti, ką pasakys greitųjų kreditų bendrovių asocijuotų struktūrų atstovai: gyvename laisvoje visuomenėje, leiskime žmogui daryti klaidas. Leiskime. Bet tas mūsų liberalus požiūris lems tai, kad visuomenė galiausiai turės pati iškuopti tas problemas, kurių prisivirs kažkoks konkretus skolininkas.