Ir kuo čia džiaugtis?
„Džiugu, kad „Sodros“ biudžeto surinkimo kreivė ir toliau stabiliai kyla aukštyn. Tam turi įtakos didėjantis dirbančiųjų skaičius bei atlyginimų augimas. Tikimės, kad iki 2016 metų einamųjų metų deficito nebeliks“, - užvakar pareiškė socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė.
Taip ji reagavo į faktą, kad pirmąjį šių metų pusmetį „Sodros“ pajamos buvo 394 mln. litų didesnės nei pernai ir siekė 4 mlrd. 695,4 mln. litų (be sveikatos draudimo įmokų). Nors išlaidos buvo 920,3 mln. litų didesnės. Tačiau vis tiek deficitas buvo 126,3 mln. litų mažesnis, nei planuota, o tai A.Pabedinskienei sukėlė didžiulį džiaugsmą.
Dar viena porcija
Kadangi „Sodros“ pajamų neužtenka išmokoms mokėti, Vyriausybė vakar priėmė sprendimą antrajai metų pusei paskolinti dar 1,065 mlrd. litų už 2,733 proc. metines palūkanas. Paskolą lygiomis dalimis ji turėtų pradėti grąžinti nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2019 m.
gruodžio 20 d. Anot Finansų ministerijos, šiemet „Sodra“ iš viso planuoja pasiskolinti net 2 mlrd. 827,2 mln. litų. Juokingiausia, kad ankstesnes Vyriausybės suteiktas paskolas „Sodra“ privalo pradėti grąžinti jau šiemet ir galutinai atsiskaityti 2021 m. Kitaip tariant, gali atsitikti taip, kad „Sodra“ turės vėl skolintis iš Vyriausybės, kad Vyriausybei tais pačiais pinigais pradėtų grąžinti ankstesnes skolas.
Beje, Valstybinė paskolų komisija šįkart ne vienbalsiai pritarė sprendimui skolinti „Sodrai“ pinigų. Prieš balsavo premjero patarėjas ir sudarytos darbo grupės mokesčių pertvarkai parengti pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Įdomu, kaip suktųsi „Sodra“ iš padėties, jei ir kiti komisijos nariai būtų balsavę kaip S.Jakeliūnas.
Laikas pagalvoti apie ateitį
„Aš prieš balsavau ne dėl to, kad „Sodrai“ nebūtų skolinama, o todėl, kad pirmiausiai reikia nustatyti terminus, iki kada mes priimame sprendimus dėl ilgalaikės „Sodros“ būklės, nes paskolomis problemos neišspręsi. Kadangi mano siūlymui pirmiausiai nustatyti terminus nebuvo pritarta, tai ir balsavau prieš paskolos suteikimą“, - paaiškino S.Jakeliūnas.
Pasak premjero patarėjo, jo vadovaujama darbo grupė A.Butkevičiaus sprendimu laikinai sustabdė veiklą, mat toli gražu ne visi jos siūlymai sulaukė Seimo pritarimo. Tik kai bus įgyvendinti visi sprendimai, darbo grupė dirbs toliau. Vienas iš darbų bus sugalvoti, kaip išspręsti „Sodros“ problemas.
S.Jakeliūnas neatmeta galimybės, kad, pavyzdžiui, bus didinamos įmokos „Sodrai“ arba sustabdyti ar dar labiau sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus.
„Kai kurių minčių turiu, nes „Sodrai“ skyrėme didelį dėmesį. Įvairios alternatyvos gali būti siūlomos, tačiau sprendimai turi būti kompleksiški, susiję ne tik su „Sodra“, - sakė S.Jakeliūnas.
Iš kitos kišenės
Seimo vicepirmininkas ir vienas iš socialdemokratų lyderių Algirdas Sysas turi gana keistą „Sodros“ gelbėjimo receptą, kurį Seimas grįžęs iš atostogų rudenį imsis svarstyti. Receptas labai paprastas - pensijas mokėti nebe iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Atrodytų, kad čia nėra logikos, nes paprasčiausiai pinigai bus imami iš tos pačios valstybės kitos kišenės, tačiau A.Sysui tai atrodo logiška.
„Kai visa našta užkeliama „Sodrai“, tada prasideda kalbos, kad ji gali bankrutuoti, kad sistema supuvusi. O tokių kalbų nebūtų, jei pensijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto“, - keistoką argumentą pateikė A.Sysas. Tačiau, anot jo, skubėti negalima, nes tai padarius iki euro įvedimo dėl papildomų valstybės biudžeto išlaidų galime nebeatitikti Mastrichto kriterijų.
Anot jo, „Sodros“ gelbėjimo gairėse numatyta būtinybė didinti darbo vietų skaičių, nes tada augtų ir „Sodros“ pajamos, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, tačiau socialinio draudimo įmokų didinimas nenumatytas, nes, pasak A.Syso, jos ir taip yra vienos didžiausių Europoje. Jis tikisi, kad jau 2015 metais „Sodros“ biudžetas nebebus deficitinis. Ir dar: parlamentaro teigimu, A.Pabedinskienės džiūgavimai dėl augančių „Sodros“ pajamų tėra „manipuliavimas skaičiais“.
Griebiasi šiaudo
Beje, „Sodra“ nusprendė ir pati pradėti taupyti bei kiek apsivalyti. Tiesa, tos jos pastangos vertos liūdnos šypsenos. „Sodra“ Vyriausybei siūlo panaikinti „Sodros“ Mokymo centrą ir jį likviduoti. Tiesa, ne tik dėl taupymo. Projekte konstatuojama, kad net ir veikiant centrui dalis mokymo paslaugų vis tiek perkama iš kitur. Mokymo centre patvirtinta 16 etatų, iš kurių 6 - dėstytojų.
„Per numatytus dvejus metus jie nepanaudojo specialiųjų mokymo programų (pensijų, pašalpų, įmokų ir kt.) dalykų dėstymo, nes nėra šių sričių specialistai“, - konstatuoja „Sodra“.
Panaikinus šią niekam nereikalingą kontorą būtų sutaupyta apie 1 mln. litų, vien užpernai jo išlaikymas kainavo 1,1 mln. litų, o pernai - 0,86 mln. litų. Tiesa, sutaupyta būtų ne iškart, nes pirmiausiai reikėtų sukrapštyti apie 150 tūkst. litų centro darbuotojų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą