Po tragedijos Rygoje, kai „Maximos“ parduotuvės griūtis pasiglemžė 54 žmonių gyvybes, o 39 buvo sužeisti, visuomeninių statinių saugumu susirūpinta ir Lietuvoje. Pastato kokybė priklauso nuo kvalifikuoto įvairių statybos sričių specialistų darbo. Dėl to jie yra atestuojami, be to, projektuotojai, rangovai, o nuo praėjusių metų rudens - ir statybų techniniai prižiūrėtojai privalo drausti savo veiklą. Deja, draudikai šios paslaugos kratosi - vos dvi draudimo įmonės ryžosi ją teikti.
Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius ROMANOVSKIS interviu „Respublikai“ atskleidė teisinio reguliavimo spragas, dėl kurių statybų techniniams prižiūrėtojams sudėtinga apsidrausti. Be to, jis akcentavo, kad nuo darbų broko draudimo įmonės nedraudžia.
- Kodėl draudimo bendrovės vengia drausti statybų prižiūrėtojus?
- Pirmiausia dėl itin didelės šio draudimo rizikos. Statybos procese techninė priežiūra yra kraštinė. Teoriškai ji atsakinga už visas klaidas, kurias padaro projektuotojas, rangovas ir visos kitos grandys. Be statybos techninio prižiūrėtojo parašo statybos objekto priėmimo komisija nepriims. O draudikus pasiekia informacija iš rinkos, kad yra tokių prižiūrėtojų, kurie už kelių šimtų litų atlygį deda parašą net neapžiūrėję pastato. Tokie dalykai įmanomi, kai nėra kontrolės.
- Kontroliuoti turi valstybė?
- Be abejo. Kadangi nėra efektyvios kokybės kontrolės ir visas šis sektorius yra, sakyčiau, ne visai šešėlyje, bet, vadinkime, pilkojoje zonoje, draudikas galėtų arba draudimo paslaugą pasiūlyti labai brangiai, arba jos iš viso neteikti dėl per didelės rizikos. Bet valstybė nori, kad jis išspręstų problemas šiame sektoriuje, t.y. per draudimo paslaugos teikimą ir jos kainą reguliuotų statybos darbų kokybę. Tai neįmanoma.
- Bet, pavyzdžiui, Švedijoje statybų srities įmonių ir specialistų kvalifikaciją vertina būtent draudikai.
- Vakaruose kai kur tokia praktika yra, jeigu draudimo imtis yra labai didelė. Tuomet draudikai gali investuoti į ekspertus, kurie tikrins subjektus, ir tiems, kurie dirba blogai, draudimo kaina bus labai didelė arba iš viso tokių nebedraus, o gerai dirbantiems draudimas bus pigesnis. Bet pas mus šiame sektoriuje yra koks 100 veikėjų, tai draudikui neapsimoka investuoti, aiškintis, kas iš jų yra geras techninis prižiūrėtojas, nes čia yra valstybės kompetencija. Mes tik stebimės tokiais techninės priežiūros konkursais, kur viena įmonė pasiūlo 100 tūkst. litų kainą, o kita laimi, pasiūliusi vos 10 tūkst. litų. Vadinasi, kažkas yra ne taip ir kažkas tą riziką dalijasi.
- O žmonės įsikelia į naują namą, po pusmečio pradeda skilti sienos ar byrėti lubos, ir pretenzijų pateikti nėra kam, nes rangovai, subrangovai, priežiūra ir tie, kurie broką priėmė, rodo pirštais vieni į kitus.
- Suprantate, brokas yra tyčinis dalykas ir draudimas už broką niekada nemoka, tik už broko pasekmes tretiesiems asmenims, kurie patyrė žalą.
- Pavyzdžiui, jeigu lubos užgrius ant galvos ir sužalos vaiką arba sutraiškys televizorių?
- Taip. Bet jeigu niekas nenukentės, tai pats lubų įkritimas nebus draudžiamasis įvykis, o tik brokas, kurį turi ištaisyti tas, kuris už jį atsakingas.
Tačiau yra ir kitas svarbus dalykas, dėl kurio draudikai nesutinka drausti statybų techninių prižiūrėtojų, o būtent - valstybė taip sureguliavo šį draudimo produktą, kad trečiuoju asmeniu gali būti laikomas ir užsakovas. Taip negali būti, nes tarp užsakovo ir techninio prižiūrėtojo yra dvišaliai santykiai. Jei užsakovas nori apginti savo teises, jis gali iš techninės priežiūros reikalauti bet kokių garantijų - piniginių ar draudžiamųjų. Draudikai laikosi nuomonės, kad tretieji asmenys negali būti tie, kurie „biznį“ pasidaro, o tik tie, kurie su tuo nesusiję. O kai nustatyta, kad užsakovas yra trečioji šalis, tai dabar paprastai projektų vystytojas samdo tik rangovą, o jau šis - techninę priežiūrą.
- Investuotojas taip apsaugo savo riziką?
- Taip, ir savo žalą jis gali visai kitaip vertinti - gali reikalauti atlyginti ir už negautas pajamas ar pan. Ankstesnioji valdžia tai įtvirtino įstatyme, todėl dabar nepakanka vien draudimo taisykles pakeisti. Ir gerai, kad nors vienas draudikas sutiko drausti statybų techninius prižiūrėtojus, kitaip daugiabučių renovacija vėl įstrigtų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą