Švedas bankui mielesnis už lietuvį

Lietuviški stresai nebaisūs

Lietuvos bankas atliko šalies komercinių bankų streso testus ir daro išvadą, kad šalies finansų sistemos stuburas pakankamai tvirtas, atlaikytų 10 proc. ekonomikos nuosmukį.

Pasak V.Vasiliausko, hipotetinis testavimo scenarijus numatė šalies ekonomikos smukimą dvejus metus iš eilės maždaug po 5 proc. Jis buvo susijęs su paklausos kritimu eksporto rinkose, dėl to smunka BVP, mažėja pajamos, žemyn čiuožia nekilnojamojo turto kainos.

„Kaip bankai atsilaikė? Pagal scenarijų jų nuostoliai būtų maždaug 600 mln. eurų. Įvertinę, kaip tai paveiktų bankų kapitalą, darome išvadą - tik vienam bankui pritrūktų 600 tūkst. eurų, - teigė V.Vasiliauskas ir patikslino, kad tai vietinis bankas, ir jis šį savo trūkumą žino. - Apskritai palyginus hipotetinius nuostolius ir kapitalo poreikį, mūsų bankų sistema tokiam pakankamai juodam scenarijui būtų pasiruošusi.“

Ekonomikos nuosmukio metu tikėtina bankų indėlininkų panika. Įvairiuose bankuose indėliai tokiu atveju susitrauktų nuo 15 iki 29 proc. Tačiau bankų likvidumo tai nenusmukdytų žemiau reikalaujamos ribos - jie turi pakankamai likvidaus turto dėl indėlių panikos atsiradusioms spragoms užkimšti.

„Istoriškai didžiausias indėlių sumažėjimas visoje bankų sistemoje siekė apie 6 proc., atskiruose bankuose yra buvę ir didesnių indėlių pasitraukimų. Taigi, matome, kad likvidumo valdymo aspektu sistema yra pakankamai pasiruošusi netikėtumams.“

Debesis kaupiasi Švedijoje

V.Vasiliausko vertinimu, bankai dirba stabiliai, tačiau rizikų irgi netrūksta. Viena iš 4 svarbiausių - nekilnojamojo turto rinkos kaitimas Švedijoje ir Norvegijoje, su kurių bankais glaudžiai susijęs Lietuvos finansų sektorius.

„Nekilnojamojo turto kainos Švedijoje pernai pakilo apie 13 proc., o per pastaruosius 3 metus augimas siekė 36 proc. Jeigu šis burbulas sprogs, Švedijos bankai gali tiesiog atitraukti pinigines lėšas iš Lietuvos. Tai, be abejonės, paveiktų kreditavimo apimtis Lietuvoje“, - aiškino Lietuvos banko pirmininkas.

Tačiau ir bankai, ir skolininkai pasimokė iš praėjusios krizės, todėl kainų burbulo sprogimas Švedijoje kol kas Lietuvos žmonėms ir įmonėms gyvenimo nesugriautų. Verslas šiuo metu nertis skolų kilpos nelinkęs - finansuojasi savomis lėšomis ir tik 11-12 proc. įmonių ima paskolas.

Burbulų pūsti neleis

Nekilnojamojo turto sandoriai per metus išaugo trečdaliu, tačiau daugiausia žmonės būstus pirko už nuosavas lėšas, tik 12 proc. ėmė paskolas iš bankų.

Pasak V.Vasiliausko, šalies komerciniai bankai regi dideles perspektyvas atsigaunančioje būsto rinkoje, tačiau jos gali būti apgaulingos.

„Septyni iš dešimties bankų viliasi, kad šįmet būsto kainos augs iki 10 proc., bet mūsų prognozės kuklesnės - apie 3-4 proc., panašiai kaip ir praėjusiais metais, - bankų įkarštį vėsino centrinio banko vadovas. - Mes kas ketvirtį lyginame, kiek būsto kainų augimas per mėnesį sutampa su kreditavimo didėjimu ir BVP augimu, - tikrai augimas nuoseklus, burbulo nematyti. O jei perkaitimo ženklų pasirodys, turime paruošę instrumentus - pirmiausia aktyvintume kapitalo reikalavimo buferius bankams, ir tai pristabdytų būsto paskolų augimą, be to, visada yra galimybė griežtinti atsakingo skolinimo nuostatus. Bet šiandien mes tokių perspektyvų nesvarstome.“

Daugiau teisių klientams

Svarbiausi šių metų Lietuvos banko darbai, anot V.Vasiliausko, - įstatymu sugriežtinti kredito unijų veiklos reglamentavimą ir sutvarkyti teisinę bazę, kuria perkeliamos europinės direktyvos dėl būsto paskolų ir mokėjimo paslaugų. Tai sukėlė nemenką bankų pasipriešinimą, nes siekiama riboti jų apetitus.

„Dėl bazinio paslaugų krepšelio kainos bankų įtikinėti neketiname - vienas bankas akivaizdžiai parodė, kad galima gyventi ir su 1 euro krepšeliu, o mes siūlome 1,49 euro. Manome, kad jau šioje pavasario sesijoje Seimas Mokėjimų įstatymo pakeitimus patvirtins“, - vylėsi V.Vasiliauskas.

Vartotojams naudingų pokyčių atsiranda ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Švedijoje teismo sprendimu bankai turės atlyginti klientui iš sąskaitos pavogtus pinigus jam pametus kortelę. Šios šalies Vyriausybė pateikė siūlymus dėl beviltiškų skolininkų padėties: tokiems siūloma leisti 5 metus gyventi iš minimalaus pragyvenimo lygio, o paskui skolas nurašyti. Be to, tokiems skolininkams siūloma nustatyti „mokesčių atostogas“ - leisti birželio ir gruodžio mėnesiais visai nemokėti mokesčių.

- Ar šalies finansų sistemos rizikas vertinate panašiai, kaip ir Lietuvos bankas? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio KROPO.

- Manau, kad mums nereikėtų taip labai jaudintis dėl nekilnojamojo turto bangų, ateinančių iš Švedijos, nes ir Švedijos priežiūros institucijos dirba šiuo klausimu, ir Lietuvos pagrindiniai bankai, kurie sudaro daugiau kaip 80 proc., yra kapitalą ir indėlius sukaupę čia. Mano manymu, didžiausias kredito įstaigų rūpestis Lietuvoje yra žemos palūkanos ir pelningumas. Mūsų problema yra maža bankų marža, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir pačia Skandinavija. Dar vienas veiksnys - griežtas reguliavimas ir administracinė našta, kuri sukelia bankams papildomų išlaidų. Mes kreipėmės į Vyriausybę, darome tam tikrus žingsnius dėl administracinės naštos vertinimo.

- Bet ir kitur bankų veikla reguliuojama, netgi griežčiau. Pavyzdžiui, Švedijoje jie įpareigoti atlyginti klientui nuostolius, jeigu šis pameta banko kortelę ir kažkas ištuština sąskaitą. Ar Lietuvoje žiopliems klientams bankai kompensuoja prarastus pinigus?

- Abejoju tokia praktika. Lietuvoje bankai atlygina tais atvejais, jeigu incidentas įvyksta ne dėl kliento kaltės. O jeigu jis pats kaltas, sutartyse yra numatyta - bankai tokiu atveju nekompensuoja.

- Matėte pranešimus apie Švedijos vyriausybės siūlymus palengvinti beviltiškų skolininkų padėtį - 5 metus gyvenantiems iš minimalių pajamų nurašyti skolas, taikyti vadinamąsias mokesčių atostogas? Ar tai būtų įmanoma ir pas mus?

- Yra visokių keistų sprendimų... Tai, ką jūs minite, manau, yra populistiniai siūlymai, jie praktiškai atveria erdves piktnaudžiavimui.

- Bet jūs sakėte, kad ten bankų maržos didelės, - gal Vyriausybė turi pagrindo reikalauti, kad jie ir su klientais elgtųsi padoriau?

- Turbūt toks ir yra pagrindas. Jei kalbame apie kapitalo grąžą, pas mus ji yra didesnė nei 8 proc., o Švedijoje - apie 14-15 proc. Ir jų skolinimo portfelių nepalyginsi: Lietuvoje vieno kliento paskola nesiekia ir 2 tūkst. eurų, o Švedijoje - apie 35 tūkst. eurų. Tai natūralu, nes ir pajamos Švedijoje smarkiai didesnės. Tačiau populistinių dalykų nereikėtų skatinti. Bankai turi saugotis ir priimti konservatyvesnius sprendimus. Net ir dėl 2-3 proc. skolininkų daromų nuolaidų tai atsilieptų kitiems 97 proc. Bet jie, aišku, dėl to pasiūlymų neteikia ir neprotestuoja, nes nežino, kaip jiems visa tai atsilieps.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“