Pigių prekių eros pabaiga ir energetinis lūžis: 2026 metų vasario rinkų analizė

Strateginis posūkis brangesnės ekonomikos link

Šiuo metu stebime fundamentalius pokyčius: infliacija Europoje stabilizuojasi, tačiau palūkanos lieka aukštos. 

Tuo pat metu gamtos jėgos (Panamos kanalo sausra) ir geopolitiniai prekybos barjerai kuria naują kainų spaudimą. Energija nebėra tik resursas – ji tampa kritine technologijų plėtros strategija.

1. Europos Centrinis Bankas: netikėtas griežtumas

Nors infliacija Europoje nukrito iki 1,7% (žemiau numatyto tikslo), ECB bazines palūkanas paliko ties 2% riba.

Kodėl? Nerimą kelia sparčiai kylantys atlyginimai paslaugų sektoriuje, galintys išprovokuoti antrąją infliacijos bangą.

Pasekmės: Skolinimasis išlieka brangus, o tai tiesiogiai stabdo Vokietijos pramonės atsigavimą ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumą. Teigiamų realiųjų palūkanų režimas saugo pinigus nuo nuvertėjimo, tačiau verslui tai reiškia atidėtus projektus ir lėtesnį augimą.

2. Prekybos blokai ir „klimato infliacija“

Globalioje prekyboje baigiasi laisvojo dempingo laikai. Kinija, kovodama su silpna vidaus paklausa, bando eksportuoti pigias prekes, tačiau Vakarai stato barjerus.

Anglies dioksido mokestis: ES ruošiamas pasienio mokestis veiks kaip skydas prieš pigų importą (nuo elektromobilių iki saulės modulių). Vartotojams tai reiškia vieną – pigių kiniškų prekių era traukiasi.

Logistikos krizė: Panamos kanalas džiūsta dėl „El Ninjo“ poveikio. Praleidžiamų laivų skaičius sumažintas perpus, o gabenimo kaina iš Azijos į JAV Rytų pakrantę vos per savaitę šoktelėjo 40%. Tai akivaizdus „klimato infliacijos“ pavyzdys.

3. Farmacijos lūžis: Indijos iššūkis milžinams

Svorio metimo vaistų (GLP-1 grupės) rinkoje bręsta revoliucija. Indijos gamintojai („Cipla“, „Sun Pharma“) ruošiasi pateikti analogus, kurie būtų 10 kartų pigesni nei dabartiniai JAV siūlomi kursai (vietoj 1000 USD – tik 85 USD). Tai kuria milžinišką spaudimą tokioms bendrovėms kaip „Novo Nordisk“.

4. Uranas ir DI: naujoji energetikos valiuta

Savaitės sensacija tapo urano rinkos šuolis – kaina pakilo 12%. Tai tiesiogiai susiję su dirbtinio intelekto (DI) bumu.

Technologijų milžinų statymai: „Google“ ir „Microsoft“ pasirašo tiesiogines sutartis su branduolinėmis jėgainėmis. Duomenų centrams reikia stabilios energijos visą parą, kurios saulė ar vėjas neužtikrina.

Prognozė: Iki 2028 m. duomenų centrų energijos poreikis padvigubės, todėl uranas tampa nebe žaliava, o strategine technologijų infrastruktūros dalimi.

5. Vartojimo įspėjamieji signalai: BNPL spąstai

„Pirk dabar, mokėkite vėliau“ (BNPL) modelis rodo pirmuosius rimtus trūkius. Ypač rizikinga situacija 18–29 metų amžiaus grupėje, kur vėluojančių paskolų rodiklis pasiekė 6% (dvigubai daugiau nei kredito kortelių sektoriuje). 

Tai vadinamoji „šešėlinė skola“, kuri gali sukelti staigią vartojimo krizę.

Ką tai reiškia investuotojui?

Ši aplinka palanki bankams (dėl maržų) ir energetikos sektoriui (branduolinė energija). Tačiau investuojant į technologijas ar mažmeninę prekybą, būtina vertinti augančias logistikos išlaidas ir vartotojų mokių problemų riziką.

 Pinigų laikymas sąskaitoje tampa neefektyvus – investavimas į fondus išlieka racionaliausia alternatyva net ir esant aukštoms palūkanoms.

© Konteinerių krova uoste / stock.adobe.com nuotr.

Šaltinis: Emilis Abramavičius, „Pigių prekių era traukiasi, o energija tampa strategija“