Šventoji sieks turėti savo LEZ

Šventoji kelia bangas: siekiama įkurti laisvąją ekonominę zoną (9)

Panašu, kad šventojiškiai pavargo nuolat skųstis Palangos valdininkams, klausytis jų tuščių pažadų. Pagaliau trūkus kantrybei, iniciatoriai ėmė siekti Šventojoje įkurti laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kuri padėtų pritraukti investuotojų miesteliui atgimti.

Surinko apie 100 parašų

Kas pastaruoju metu dedasi gyvenvietėje, mums paaiškino šio projekto idėjos autorius – buriuotojas, Šventosios turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Oginskas. Pasak jo, miestelis nesiekia nei prisijungti, nei atsiskirti, o tikslas – uždaras „kiemas“. Pašnekovas priminė, kad jau triskart Šventoji yra girdėjusi pažadus ją paversti „saldainiuku“: pirmąjį kartą, kai gyvenvietėje buvo statomi mediniai vasarnamiai, antrąjį – įkurdinant Būtingės terminalą, trečiąjį – pradėjus rengti uostą. Kol kas nė vienas nepasiteisino, tad norint atkurti Šventąją, reikia imtis iniciatyvos.

„Šventoji prie Palangos buvo prijungta prieš 40 metų, kai buvo kuriami trys didieji Lietuvos kurortai – Druskininkai, Neringa bei Palanga. Kaip dabar matome, sėkmingiausiai pavyko Druskininkams, prie kurių buvo prijungti aplinkiniai kaimai, Neringoje, kuri yra sala, taip pat nėra prastai. Praėjus keturiems dešimtmečiams galime įvertinti, koks rezultatas pasiektas Šventojoje – deja, per tą laiką ši nepasistūmėjo arčiau Palangos. Norime gyventi miestelyje civilizuotai, kad atitiktų XXI a. standartus. Pavyzdžiui, žmonės skundžiasi, kad su vaikiškais vežimėliais negali pravažiuoti šaligatviais – stringa ratai, o ką jau kalbėti apie vasarą veikiančius viešuosius tualetus, iš kurių sklinda nekoks kvapas. Miesteliui tvarkyti lėšų galima gauti iš Palangos biudžeto, per Europos Sąjungos fondus ar iš privačių investuotojų, čia turinčių verslą. Turime pavyzdį, kai verslas buvo kuriamas, bet neklesti. Tiek Palangai, tiek Šventajai reikia traukos centrų. Todėl manome, kad Šventojoje įsteigta specialioji laisvoji ekonominė zona pritrauktų investuotojų. Esame parengę „Šventosios miestelio infrastruktūros plėtros 2013–2020 m. programos gaires“, - papasakojo K. Oginskas. Jis neslėpė, kad tai nėra idealus variantas, bet geresnio sprendimo kol kas nežino.

To siekianti 30 asmenų iniciatyvinė grupė jau yra surinkusi apie 100 pritariančių šventojiškių parašų. Be to, pradėtos derybos su Kretingos savivaldybe dėl Šventosios atsiskyrimo nuo Palangos, nes projektas turi būti trišalis. Bus sudaryta darbo grupė, kuri įvertins, ką miesteliui duotų LEZ. Vakar vakare gairės buvo pristatytos ir plačiajai visuomenei Palangos viešojoje bibliotekoje vykusiame renginyje.

Kretinga nieko nežada

Kretingos meras Juozas Mažeika prisipažino, kad iš savo pusės nieko negali pasakyti – naujo administracinio vieneto įsteigimas – ilgas ir sudėtingas procesas, be to, Taryboje šis klausimas nėra pristatytas bei svarstytas. „Aš nenoriu būti arbitras tarp Kretingos ir Šventosios. Prašiau – susėskime, Palangos ir Kretingos valdžia, ir nutarkime, ar toliau šią temą gvildename, ar užrišame“, - tvirtino meras.

Jis teigė šventojiškiams nieko nežadantis, nes tai ir etikos klausimas – ar Kretingos taryba norėtų konfrontuoti su Palangos valdžia. „Šventosios gyventojai kėlė tam tikras problemas – dėl strateginio matymo, dėl plėtros. Mes nenorime kaktomuša susidurti su kurorto valdžia ir ginčytis“, - sakė J. Mažeika.

Galima spręsti kitais būdais

Nors Šventosios seniūnaitis Ramutis Šeštokas taip pat savo kalbose nevengia pakritikuoti Palangos valdininkų, neskiriančių dėmesio miesteliui, tačiau jis nepritaria Šventosios prisijungimui prie Kretingos. Kodėl? „Tokius klausimus galima kitais būdais spręsti. Reikia „spausti“ valdžią. Koks skirtumas, kam priklausysime, jei patys nereikalausime. Galvojate, kad Kretingos tarybos nariai mums duos daugiau pinigų? Nebent iš mūsų jie daugiau susirinks, o mes būsime kaip Darbėnai“, - pasidalijo nuomone seniūnaitis.

Tačiau jis nesistebi, jog gyventojai nori pereiti į kitą rajoną – jiems trūko kantrybė, kad 20 metų nieko nėra daroma, tai nepasikeitė ir valdžios vairą į savo rankas perėmus dabartiniam merui Šarūnui Vaitkui. R. Šeštokas pabrėžė, kad jau laikas Palangos valdžiai atsisukti į Šventąją: „Kurorto gatvės tvarkomos, čia judama net žiemą, o mūsų miestelyje – nieko. Ateis pavasaris, ir vėl niekas nesikeis...“

Gyventojai praloštų

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas mano, kad siekiantys atsiskirti nuo Palangos gyventojai yra klaidinami. „Nemanau, kad Kretinga yra tas rajonas, kuris daugiau investuotų į miestelį, bent jau gyventojai tikrai praloštų“, - įsitikinęs pašnekovas.

Jam norisi tikėti, kad Šventosios prijungimo prie Kretingos rajono organizatoriai siekia ne politinių, ne asmeninių ar populistinių tikslų, o naudos seniūnijos bendruomenei. „Kol kas niekas neargumentavo, kodėl tai reikėtų daryti. Vienintelė dėmesio verta priežastis – maža investicijų į Šventąją. Matyt, Kretingos rajonas Lietuvoje yra tas, kuris pertekęs investicijomis, jam reikia plėsti savo teritoriją“, - ironizavo seniūnas.

Jis priminė, kad Kretinga nesirūpino Darbėnų kelio nuo Liepojos plento iki tilto per Šventosios upę greideriavimo ir priežiūros problema, tai išsprendė Šventosios seniūnija, panaši situacija buvo ir su evangelikų kapinėmis Kretingos rajono teritorijoje, todėl jas apsiėmė tvarkyti taip pat šventojiškiai.

E. Čilinsko teigimu, žemės mokesčio dydis priklauso nuo Tarybos narių apsisprendimo tiek Palangoje, tiek Kretingoje, o žemės paskirtis lieka tokia, kaip nurodyta detaliajame plane. „Aš, kaip Savivaldybės tarnautojas, prisiimu savo kaltės dalį – gal ne viską padariau, kad būtų kuo daugiau investuojama Šventojoje. Betgi ir miestelio bendruomenė ar visada palaiko privačius investuotojus, ar ne per daug sureikšminama šiai problemai merijos įtaka?“ - klausė seniūnas.

Nuosavybės atžvilgiu – skriauda šventojiškiams

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinei jėgai atstovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Dainius Želvys taip pat tvirtino, jog išties nėra tokia paprasta procedūra prisijungti prie kito rajono – tai ne vien savivaldos reikalas, dalyvauja ir aukštesnės instancijos. „Didesniu absurdu negaliu pavadinti. Tai atsilieptų neigiamai tų žmonių gyvenimui – Palanga turi kurorto statusą, tad būtų perskaičiuotas jų turtas – žemė, pastatai, ir nuosavybės atžvilgiu jiems būtų skriauda, - kalbėjo politikas, paklaustas, kaip vertina šį dalies šventojiškių siekį. - Man atrodo, tai yra nonsensas, turintis politinio atspalvio, galbūt tai noras priversti Tarybos narius miesteliui skirti didesnį dėmesį“.

O galbūt išties per mažai Palangos valdžia jais rūpinasi? D. Želvys neišsisukinėjo ir pripažino, jog Šventajai išties turėtų būti skirtas didesnis dėmesys, tačiau tai priklauso ne tik nuo valdančiųjų, bet ir nuo koalicijos partnerių. „Bet, kiek prisimenu, visada ši problema egzistavo. Šventojiškiai, galvodami, kad jų teritorija nemaža, nors veiksmo ten nedaug, norėtų iš biudžeto gauti daugiau lėšų. Tačiau apie jų konkrečius projektus nesu girdėjęs. Vienas aktyvesnių iš gyventojų – seniūnaitis, jis nevengia kelti aktualių problemų į viešumą. Bet apie Šventosios ateities viziją negirdime, tai siejama nebent su uosteliu“, - dėstė mintis politikas.

Geresnio sprendimo nežino

Darbo partijai atstovaujantis miesto Tarybos narys Edmundas Krasauskas taip pat mano, kad noras atsiskirti yra tik kai kurių asmenų ambicijos arba bandymas pagąsdinti palangiškius Tarybos narius. „Sovietiniais laikais buvo kuriama didžiulė Palanga – visos komunikacijos buvo sujungtos su Šventąja, neįsivaizduoju, kaip atskyrimo atveju visa tai atiduoti Kretingai?“ - retoriškai klausė pašnekovas.

Jis antrino kolegai Tarybos nariui, manančiam, kad politikai turėtų daugiau dėmesio skirti miesteliui. „Nuvažiuoju į Salantus ar Darbėnus – ten yra gražiau nei Šventojoje. Galbūt jai bus daugiau lėšų skirta šiemet, nes dar šį mėnesį bus svarstomas programinis iki 2016 m. Savivaldybės biudžetas“, - sakė darbietis