"Žiniasklaidos vartojimą lemia Facebook'o srautas", - apibendrindamas tyrimo rezultatus konstatavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.
Ankstesnių tyrimų duomenimis, socialiniuose tinkluose naujienas reguliariai sužino 40,7 proc. tautinių bendrijų atstovų.
Komentuodamas tyrimą politologas konstatavo, kad jaunimui politinės naujienos nėra prioritetinės, jos tampa dėmesio objektu tik tada, kai būna rinkimų laikas arba suaktyvėja diskusija, ar iškyla krizinė situacija, kaip, pavyzdžiui, Ukrainoje. Pastebima, kad vilniečiai tautinių bendrijų atstovai įvardija įvairesnių informacijos šaltinių, tarp kurių - ir angliakalbius šaltinius, įvairius internetinius tinklaraštininkus. Tokių tendencijų nepastebima regionuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje, kur taip pat buvo vykdomas tyrimas..
"Tradiciškai atrodytų, kad šaltinių ir informacijos laukas priklauso nuo tavo draugų rato, ir panašu, kad Vilniaus nelietuvių grupėje informacinis burbulas yra žymiai platesnis, (...) o, jeigu žiūrėtume į grupių Šalčininkuose arba Klaipėdoje ratą, jis yra labiau izoliuotas ir čia yra iššūkis žiniasklaidos raštingumo projektams sprendžiant klausimą, kaip tą burbulą išplėsti, kaip pateikti alternatyvių šaltinių", - sakė N. Maliukevičius.
Jaunimas atsisako jų tėvų įpročio skaityti rusakalbę žiniasklaidą. Tarp 18-25 metų Lietuvos gyventojų amžiaus grupės Rusijos kanalus žiūri kas dešimtas, o tarp vyresnių nei 46 metai - kas ketvirtas. 40 metų ir vyresni tautinių bendrijų atstovai praktiškai neseka naujienų internetinėse svetainėse, dažniau nei jaunimas skaito Lietuvoje leidžiamus laikraščius rusų kalba ir žiūri Rusijos televizijos stotis.
"Gyvenimas su tėvais jaunimą savotiškai prirakina prie rusakalbės televizijos. (...) Jie naršo internete, ne taip įnikę į rusakalbę televiziją. (...) (Rusišką televiziją, - ELTA.) žiūri, kai tėvai įsijungia ir žiūri, (...) arba jei tėvai atvažiuoja ir skaito (rusišką, - ELTA.) spaudą, kurios jie paprastai neskaito", - sakė N. Maliukevičius.
Tyrimas atskleidė, kad lenkai respondentai Šalčininkuose beveik nevartoja lenkiškos žiniasklaidos. Šiuo atžvilgiu dominuoja rusų ir lietuvių kalbos. Tautinių bendrijų atstovai nelietuviai, ypač Šalčininkuose ir Klaipėdoje, žiūri daugiau televizijos rusų kalba, intensyviau naudojasi rusiškais internetiniais portalais ir radiju.
"Tai ilgus metus matoma jų tapatybės iššūkiuose. Kalbine prasme netgi lenkų tautinė bendruomenė Šalčininkuose renkasi, pavyzdžiui, rusakalbius kanalus. Tapatybės iššūkis persikelia ir į informacinį lauką", - sakė N. Maliukevičius.
Anksčiau daryti tyrimai rodo, kad 48,5 proc. rusų ir 57,3 proc. lenkų tautybės atstovų Lietuvoje mano, kad Lietuvos žiniasklaida suteikia patikimų žinių apie jų tautinės grupės situaciją šalyje.
"Diskusijose buvo klausimas, ar adekvačiai buvo nušviečiame tautinių bendrijų situacija, tai šiuo atveju nebuvo kažkokio labai kritiško požiūrio, bet apskritai buvo kritiškas požiūris į Lietuvos žiniasklaidos turinį ir skirtumus tarp pavadinimų bei paties teksto", - sakė N. Maliukevičius.
Ankstesni tyrimai rodo, kad Lietuvoje lietuviška žiniasklaida nepasitiki 59,8 proc. rusų ir 59,4 proc. lenkų, tarp lietuvių šis skaičius siekia 19,4 proc.
„Galbūt taip yra dėl tarpsmo rusiškos žiniasklaidos lauke, kur pateikiamos įvykių interpretacijos kartais kardinaliai skiriasi (nuo pateikiamų lietuviškoje žiniasklaidoje, - ELTA.), ir tada objektyvumo kriterijaus, kai turi sutapti skirtingi šaltiniai, jie tarsi neranda", - duomenis aiškino N. Maliukevičius.
Ankstesnių tyrimų duomenimis, dauguma - 88,2 proc. Lietuvos lenkų turi galimybę skaityti Lietuvoje leidžiamą spaudą lenkų kalba, 85,1 proc. - žiūrėti Lietuvos televizijos programas lenkų kalba ir 84,2 proc. - klausyti lenkiškų programų lietuviškose radijo stotyse.
Tyrime dalyvavo 18-29 metų amžiaus nelietuviai Vilniuje, Klaipėdoje ir Šalčininkuose ir lietuviai Vilniuje ir Radviliškyje. Tyrimas atliktas sausio-vasario mėnesiais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą