UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas teigia, kad tvora numatyta pagal parengtą projektą. Uoste nėra ir negali būti nė vieno terminalo, kuris būtų neaptvertas, nes terminaluose paprastai yra muitinės zona. Be to, laikytis saugumo reikalauja Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksas, vadinamasis ISPS saugumo kodeksas, Klaipėdos uoste įdiegtas nuo 2004-ųjų.
"Mes viską padarėme, kad tvora vizualiai neterštų aplinkos. Ji permatoma, ažūrinė, nemasyvi, neagresyvi. Spalvinę gamą derinome su architektais, tad padarėme pilką, labai nekrentančią į akis. Žinau, visi labai gąsdinasi tų mūrinių tvorų. Mūsų tvora nėra labai atskirianti uostą ir miestą", - sakė B. Petrauskas.
Jis patikino, kad tvora tiesiama pagal projekte numatyto sklypo, kuris patvirtintas ir detaliuoju planu, ribas. Taigi ir terminalui numatytas sklypas eina taip, kad kerta šaligatvį. Kaip tik toje vietoje rudenį numatoma apželdinti teritoriją.
"Pats mačiau tą šaligatvį ir supratau, kad gali kilti klausimėlių. Teks pagalvoti, ką čia reikia daryti. Kažin ar šaligatvis taip turi eiti? Bet mes viską padarėme pagal projektą. Dabar nenoriu aiškinti, ką darysime toliau, dar turiu pasitarti", - sakė bendrovės vadovas.
Bendras tvoros ilgis aplink visą keleivių ir krovinių terminalą, įskaitant ir tai, kad reikia dar aptverti ir geležinkelį iš abiejų pusių, sieks daugiau nei kilometrą. Taigi vien terminalo tvora kainuos vos ne pusę milijono litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą