Tyrimo duomenimis, beveik kas antras (46 proc.) gyventojas gyveno būste, kuriame vienam asmeniui teko mažiau negu vienas kambarys, neįskaitant virtuvės. Namų ūkiuose be vaikų tokiomis sąlygomis gyveno penktadalis, namų ūkiuose su vaikais – net 68 proc. asmenų. Vidutiniškai vienam asmeniui teko 32 kvadratiniai metrai naudingojo ploto: namų ūkiuose su vaikais – 19, namų ūkiuose be vaikų – 39 kv. m.
Ne visi mokyklą lankantys vaikai namuose turėjo mokymuisi ir namų darbams atlikti tinkamą vietą: 6 proc. namų ūkių su vaikais iki 16 metų nurodė, kad tokios vietos neturi. Dar didesnė namų ūkių su vaikais dalis nurodė, kad vaikai neturi vietos lauke netoli namų, kur galėtų saugiai žaisti. Tarp miesto namų ūkių su vaikais vietos lauke netoli namų, saugios žaisti vaikams, neturėjo 23 proc., kaime – 7 proc. namų ūkių.
Dalis namų ūkių, turinčių vaikų iki 16 metų amžiaus, nurodė, kad dėl pinigų stokos turi riboti vaikų poreikius maistui, drabužiams, laisvalaikio reikmenims ir užsiėmimams. 11 proc. namų ūkių, turinčių vaikų iki 16 metų, nurodė, kad negali sau leisti bent dalį drabužių vaikams pirkti naujų (nedėvėtų). Pirkti naujų drabužių vaikams neišgalėjo 27 proc. žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių namų ūkių su vaikais iki 16 metų ir 20 proc. vieno suaugusio asmens su vaikais iki 16 metų namų ūkių.
7 proc. namų ūkių su vaikais iki 16 metų negalėjo savo vaikams bent kartą per dieną duoti valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto, 8 proc. – šviežių vaisių ir daržovių. Tarp skurdo rizikoje gyvenančių namų ūkių su vaikais tokių buvo atitinkamai 17 ir 15 proc., tarp vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkių – 19 ir 14 proc.
Leisti savo vaikams švęsti gimtadienius su draugais ar pasikviesti draugų kitomis progomis pažaisti ir pasivaišinti negalėjo 9 proc. visų namų ūkių su vaikais ir beveik dvigubai didesnė dalis žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių namų ūkių su vaikais.
Leisti savo vaikams reguliariai dalyvauti laisvalaikio veikloje (pvz., groti muzikos instrumentu, plaukioti, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje) dėl pinigų stokos negalėjo 14 proc. vaikus auginančių namų ūkių. Tarp žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių namų ūkių su vaikais tokių buvo 28 proc., tarp vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkių – kas penktas.
Suaugusieji savo poreikius naujiems drabužiams, laisvalaikio užsiėmimams ribojo dažniau negu vaikų. Bent dalį susidėvėjusių drabužių keisti naujais (ne dėvėtais) negalėjo 22 proc. visų 16 metų ir vyresnių asmenų ir net 45 proc. žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių 16 metų ir vyresnių asmenų. Pirkdami drabužius daugiausia save ribojo vieni gyvenantys asmenys ir asmenys, vieni auginantys vaikus.
Susitikti su draugais ar giminaičiais ir pasivaišinti dėl pinigų stokos negalėjo sau leisti 23 proc. visų 16 metų ir vyresnių ir 41 proc. žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių šio amžiaus asmenų, lankytis kultūros ir sporto renginiuose, sportuoti – atitinkamai 35 ir 52 proc. Kas trečias (32 proc.) 16 metų ar vyresnis asmuo ir kas antras (49 proc.) tokio amžiaus asmuo, gyvenantis žemiau skurdo rizikos ribos, nurodė, kad negali sau leisti kiekvieną savaitę skirti savo reikmėms bent nedidelės pinigų sumos, dėl kurios nereikėtų su niekuo tartis. Dažniausiai save ribojo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai arba du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų.
Duomenys apie gyventojų gyvenimo sąlygas ir galimybę patenkinti kai kuriuos poreikius surinkti 2009 m. balandžio–rugpjūčio mėn. apklausus 5 132 namų ūkius, atsitiktinės imties būdu atrinktus naudojantis Lietuvos Respublikos gyventojų registru. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas Europos Sąjungoje kasmet atliekamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą