Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, uosto stiprybė yra ne tik išvystytos naujos teritorijos, pasiektas naujas gylis. Pasak jo, ateityje konkuruos tie uostai, kurie bus labiausiai progresyvūs kurdami pridedamąją vertę aplink uostą ir inovacines technologijas. "Šios dvi naujos sritys yra labai svarbios, jose reikalingas dar didesnis mūsų kartu su verslininkais daromas įdirbis, tokio, koks yra šiandien, nepakanka", - sako jis.
Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad ekologinė situacija Klaipėdos uoste vis gerėja, pavyzdžiui, jau naudojami elektros lokomotyvai, regeneraciniai kranai ir kt., iš to jau gaunama ir ekonominės naudos.
Kodėl nėra grūdų iš Kazachstano?
Klaipėdos uoste šiuo metu iš esmės kraunami tik lietuviški grūdai. A. Vaitkaus teigimu, grūdų iš Kazachstano nėra, iš Ukrainos - tik labai nedidelis kiekis. Su Kazachstanu apie galimybes krauti grūdus Lietuvos uoste bus kalbama lapkričio pradžioje, kai jo sostinėje Astanoje vyks transporto paroda. Be abejo, tarp Lietuvos ir Kazachstano yra Rusija, turinti savo transporto politiką, tad nėra paprasta produkciją geromis sąlygomis atgabenti į Lietuvą.
Pastaruoju metu dalis Kazachstano grūdų keliauja į Iraną, dalis - į Indiją, o didžioji dalis - Kinijos link. "Kazachstane yra milžiniškas kiekis grūdų ir kitų produktų, kurie galėtų būti gabenami ir į Vakarų pasaulį. Klaipėdos uostas turi potencialą juos krauti", - mano A. Vaitkus.
Pasak V. Dambrausko, didelių vilčių šioje srityje turėti nereikėtų. Apie tai jis kalbėjo jau prieš 10 metų. "Kodėl viena ar kita krovinių rūšis eina į Klaipėdos uostą? Pirmas dalykas, todėl, kad jis yra arčiausiai jo. Kitas - kokybinė persvara mūsų pusėje. Bet šiandien ji yra, o rytoj gali ir nebūti.
Brazilija, Argentina, Kanada ir JAV grūdais apsirūpina. Pagrindiniai rinkos dalyviai ir pirkėjai šiuo metu yra Azija, Kinija, Indija, dar kažkiek Afrika. Artimesnis kelias kroviniams gabenti į Aziją yra per Juodąją jūrą, į Indiją - taip pat, į Afriką - nėra skirtumo, ar per Baltijos jūrą, ar per Juodąją, nors iki Baltijos reikia atvežti krovinius geležinkeliu. Rugpjūtį buvau Ukrainoje ir mačiau, kad jos uostai neapkrauti. Kazachstano grūdai vežami traukiniu pro neapkrautus Rusijos uostus. Tai kam reikėtų kilti iki Baltijos jūros, juolab kad paskui jie turi grįžti į Kiniją arba Indiją", - aiškino V. Dambrauskas.
Reikia statyti gamyklas
Ir vis dėlto Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas mano, kad Kazachstano ir Ukrainos krovinių Klaipėdoje, ko gero, bus. Galimybė jiems atsirasti - sukurti jiems uoste arba Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pridėtinę vertę. Tada atsirastų naujų galimybių ir visai kitokia ekonomika, leidžianti gabenti krovinius tiek iš Kazachstano, tiek iš Ukrainos.
Kita vertus, yra brangiųjų baltyminių produktų, reikalingų ir pačiai Europai, segmentas. Ji prisiaugina kviečių, javų, bet jai trūksta pupų, žirnių, kukurūzų. Pasak V. Dambrausko, jeigu prasidės šių kultūrų pardavimas Europai, prasidės jų krova Klaipėdoje.
"Manau, kad ir mūsų verslas, imdamas pavyzdį iš Švedijos, Suomijos, Danijos, Olandijos, turėtų pradėti statyti perdirbimo, pašarų gamyklas, kuriose būtų gaminamos visiškai naujos pašarų rūšys. Tokių masinių krovinių kaip anglys ir kt. laikai jau praėjo. Dabar visi turėdami žaliavos bando iš jos išspausti maksimaliai viską. Nelogiška statyti perdirbimo gamyklą Kazachstane ir paskui perdirbtą produktą vežti į Europą, nes bus sudėtingesnis perkrovimas, fasavimas ir kt. Paprasčiau būtų atvežti į Klaipėdos uostą ir jame perdirbti", - aiškino V. Dambrauskas.
Pasak A. Vaitkaus, rengiamame uosto bendrajame plane didelis dėmesys skiriamas pramoninei plėtrai aplink Klaipėdos miestą. "Uosto plėtra yra labai didelė perspektyva pačiai Klaipėdai, ką jau kalbėti apie uostą. Jeigu sukursime naujus inovatyvius pramoninius centrus, kuriuose galėsime gaminti naujas produktų rūšis, galbūt įveiksime ir tuos logistikos kaštus, kurie Klaipėdos kryptimi gabenamiems kroviniams galbūt yra nepatrauklūs. Šioje srityje padirbėti mes turime didelį potencialą", - sakė A. Vaitkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą