Darbdavių ir profsąjungų atstovai jau susitarė, kad nuo liepos 1 dienos minimalus atlyginimas didėtų~nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydis - nuo 470 iki 530 litų.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojo Algirdo Kvedaravičiaus, šis klausimas turėtų būti svarstomas Trišalės tarybos posėdyje vasario 1 dieną.
Kad siūlymas taptų kūnu, reikėtų sulaukti Vyriausybės pritarimo. Pragmatišku jos požiūriu, anot A. Kvedaravičiaus, šiek tiek abejojama, todėl jau ruošiamasi protestams vasario 19 dieną - jeigu susitarti vis dėlto nepavyktų.
Pageidaujama, kad vėliau derybos būtų tęsiamos ir toliau - dėl minimalių algų didėjimo iki tūkstančio litų nuo ateinančių metų sausio.
Argumentų už minimalios algos didinimą esama įvairiausių. Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė, sprendusi, ką daryti su stipriai išaugusiu socialinių išmokų skaičiumi, pasiūlė būtent tokią išeitį - padidėjusios minimalios algos žmones esą skatins dirbti ir nesinaudoti socialinėmis išmokomis.
Profsąjungos taip siekia pagerinti skurstančiųjų padėtį, pabrėždamos, kad iš minimalios algos gyventi neįmanoma. Darbdaviai viliasi bent šiek tiek išjudinti vidaus vartojimą - juk gaunantieji mažiausias pajamas netaupo, todėl visi pinigai bus išleisti. Minimalios algos didinimas esą padėtų ir ištraukti dalį pinigų iš "šešėlio".
Be to, anot A. Kvedaravičiaus, darbdaviai įžvelgia ir dar vieną aspektą - lietuviai eiti dirbti už tokius mažus pinigus nenori, taigi kai kuriuos darbuotojus gali tekti įsivežti iš kitų šalių.
Profsąjungų bei darbdavių atstovai jau yra suskaičiavę ir tai, kad minimalios algos didinimas neigiamos įtakos šalies biudžetui neturės. Šiuo metu tokią algą gauna apie 20 proc. dirbančiųjų, iš kurių didesnioji dalis pluša privačiame sektoriuje.
Pasak A. Kvedaravičiaus, padidėjus minimaliai algai daugiau pajamų surinks šalies bei "Sodros" biudžetai, daugiau bus sumokama PVM.
Profsąjungos taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minimalios algos klausimas mūsų šalyje ypač opus. Kai kuriose kitose šalyse tokį darbo užmokestį gauna tik 1-2 proc. dirbančiųjų. Pasak A. Kvedaravičiaus, po padidinimo nuo liepos 1-osios plušančiųjų už minimumą dar padaugėtų - būtų nebe 20 proc., o jau visas trečdalis, nes dar nemažai žmonių šiuo metu gauna tik vos daugiau nei minimaliai. Taigi profsąjungos siūlytų apskritai indeksuoti algas.
Pasak A. Kvedaravičiaus, infliacija buvo dviženklė, o algos tiek tikrai nedidėjo.
"Reikia spręsti klausimą apskritai, kaip indeksuoti darbo užmokestį įveikiant infliaciją. Dabar - turgaus principas be jokio ekonominio pagrindimo", - sakė jis.
"Reikia įvertinti visus niuansus"
Ingrida ŠIMONYTĖ, finansų ministrė
Skaičiuojant tik buhalteriškai, Finansų ministerija turėtų būti už minimalios algos didinimą, nes būtų surenkama daugiau mokesčių į biudžetą. Tačiau reikia įvertinti visus niuansus. Tikiu, kad dalis verslininkų turėtų galimybę didinti darbo užmokestį, bet daliai toks sprendimas gali būti pragaištingas - daugės bedarbių, nebus kuriama naujų darbo vietų.
"Įtakos neturėtų"
Rūta KAMBARAITĖ, Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja
Miesto biudžetui minimalaus atlyginimo didinimas įtakos neturėtų. Jei Seimas ar Vyriausybė apsispręstų žengti tokį žingsnį, jie taip pat skirtų įstaigoms papildomai pajamų. Savivaldybės ir visų jos įstaigų darbuotojų atlyginimams šių metų biudžete skirta 162,98 milijonų litų, tačiau dirbančių už minimalią algą yra nedaug - valytojai bei kai kurie kiti darbuotojai.~~
"Skatintų žmones dirbti"
Leonas MAKŪNAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas, AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdis vyks antradienį, tada ir bus suformuluota oficiali pramonininkų pozicija dėl minimalaus atlyginimo didinimo.
Mano asmeninė pozicija - tai, ko gero, būtų gerai. Nėra nė vieno sprendimo, kuris būtų tik geras arba tik blogas, bet minimalaus atlygio didėjimą laikau geru dėl to, kad tada jis ryškiau skirtųsi nuo bedarbio pašalpos ir labiau skatintų žmones dirbti. Kitas dalykas tas, kad tai esą gali sužlugdyti verslą. Bet kainų lygis pas mus toks, kad už minimalų atlyginimą gyventi sunku. Verslui, žinoma, didinimas būtų skaudus, tačiau tai verstų didinti darbo našumą ir tuo būtų naudingas. Tačiau ir našumo didinimas turi savo neigiamą pusę - reikėtų mažiau darbuotojų, didėtų nedarbas. Bet didesnis nedarbas sudaro prielaidas verslininkams plėsti gamybą ir kurti naujas darbo vietas. Kai laisvos darbo jėgos mažai, verslininkai atsargiau galvoja apie plėtrą, nes jiems tokiu atveju darbo jėgą reikia perpirkti iš kitų verslininkų.
"Klaipėdos vanduo" šiuo metu neturi darbuotojų, kurie dirbtų tik už minimalų atlyginimą, tačiau yra tokių, pavyzdžiui, valytojos, kurie yra netoli to lygio.~ ~
"Daugiau žalos nei naudos"
Giedrius KADZIAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas
Institutas ir anksčiau išreikšdavo neigiamą nuomonę dėl minimalaus atlyginimo didinimo. Tokia nuostata išliko iki šiol. Nemanome, kad didinimas būtų pagrįstas - tai neprisideda prie didesnės gerovės ir pajamų. Daliai gaunančiųjų minimalų atlyginimą jis padidėtų, bet daliai sprendimas būtų rizikingas - žmonės gali būti atleisti, nes nuo minimalios algos didėjimo darbuotojo produktyvumas nepriklauso, o kaina, už kurią galima parduoti produkciją, taip pat nesikeičia. Taigi minimalaus atlyginimo didinimas atneš daugiau žalos nei naudos. Nustatytas minimalus dydis ir jo didinimas sumažina galimybę kurti naujas darbo vietas, ypač tiems, kurie turi žemą kvalifikaciją ir norėtų pradėti karjerą darbo rinkoje už mažą algą arba grįžta dirbti po ilgos pertraukos. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu verslas dar rasdavo resursų išmokėti didesnius atlyginimus, bet girdėti apie tai dabar yra baisu.
"Tragiškų pasekmių nebus"
Donatas BOTYRIUS, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Tragiškų pasekmių minimalaus atlyginimo didinimas neturės. Smulkiajam verslui atskirais atvejais gali būti keblumų, bet tai jo nesužlugdys. Siūlymą didinti vertiname teigiamai ir skatiname darbdavius mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus.
Skaičiai ir faktai
2010 m. pradžioje minimalus atlyginimas Europos Sąjungos šalyse svyravo nuo 123 iki 1 683 eurų. Mažiausiai buvo mokama bulgarams, daugiausiai - Liuksemburgo dirbantiesiems. Lietuva buvo trečia nuo galo - lenkė tik Bulgariją ir Rumuniją.
Latvijoje ir Estijoje minimalus atlyginimas siekė atitinkamai 254 ir 278 eurus (Lietuvoje - 232 eurai). Per tūkstantį eurų mokama Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Airijoje ir Liuksemburge.
Vidutinio dydžio minimalus atlyginimas (550-900 eurų) mokamas Ispanijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Maltoje ir Graikijoje.
Danijoje, Italijoje, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje minimalus darbo užmokestis nėra nustatytas.
Nuo šių metų sausio 1,3 proc. - iki 641,50 euro - minimalią algą padidino Ispanija. Didžioji Britanija apsisprendė tai daryti nuo praėjusių metų spalio - 13 pensų, t. y. iki 5,93 svaro sterlingų, išaugo nacionalinis minimalus valandinis darbo užmokestis, kurį gauna 950 tūkst. žmonių, iš kurių du trečdaliai - moterys.
Rašyti komentarą