Už šiukšlių išvežimą ir sutvarkymą NT savininkai mokės pastovią ir kintamąją dalis. Pastoviąją mokesčio dalį, vadinamąjį "abonentinį" mokestį, numatoma skirti atliekų rūšiavimo gamyklų, sąvartynų, didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų šalinimo aikštelėms įrengti ir kitai infrastruktūrai išlaikyti. Tuo metu kintamoji rinkliavos dalis priklausys nuo konkretaus būsto išmestų atliekų kiekio.
"Iki šiol buvęs ekologiškai nepriimtinas, prastas atliekų tvarkymo būdas, t. y. išvežimas į sąvartynus, teoriškai yra pigiausias. Tačiau akivaizdu, kad norint rūšiuoti, toliau perdirbinėti atliekas, reikia statyti atliekų deginimo gamyklas ir panašiai. Dėl to kaina iš esmės ir kyla", - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio naująją tvarką motyvavo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Pasak ministro, dar praėjusią vasarą Vyriausybės patvirtintoje metodikoje nustatyta, kad šiukšlių surinkimo ir perdirbimo rinkliava sudarys iki 1 proc. namų ūkio metinių pajamų.
"Neabejotinai, tai yra sąlyginis skaičiavimas, bet riba yra būtent tokia. (...) Į tokį bazinį skaičių atsiremiant yra projektuojama, kokios atliekų tvarkymo technologijos bus įdiegiamos", - aiškino V. Mazuronis.
ELTA primena, jog Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES) iki 2030 m. pasiekti, kad komunalinės atliekos apskritai nepatektų į sąvartynus.
Pagal ES direktyvą iki 2015 m. taip pat būtina užtikrinti, kad savivaldybėse būtų atskirai renkamos stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo pakuočių atliekos, o nuo 2020 metų šių pakuočių atliekų atskiras rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą