Ketvirtadienį vykusioje jubiliejinėje Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje „Pasaulio ekonomikos tendencijos ir Lietuvos pramonė“ ateinančių 5–10 metų ekonomines tendencijas apžvelgė „The Economist Intelligence Unit“ Vidurio ir Rytų Europos skyriaus Londone analitikas Alexas Niece`as.
Kalbėdamas apie Lietuvos ūkio perspektyvas A. Niece`as pripažino, kad artimiausią penkmetį Lietuva negrįš į prieškrizinio klestėjimo laikus, tačiau išvengsime ir ekonominio perkaitimo.
„Priežastis yra ta, kad bankininkystės sektorius dabar yra daug geriau išsivystęs, ir vargu ar šaliai bus būdinga „karštų pinigų“ problema. Tikimės, kad Vyriausybė išlaikys stiprų fiskalinį režimą, o šalies produktyvumas ir atlyginimai toliau augs“, – sakė A. Niece`as, tačiau pripažino, kad abu šie rodikliai trijose Baltijos šalyse didės nuosaikiai.
Apžvelgdamas Lietuvos ūkio raidą nuo 2010 iki 2013 m. „The Economist“ ekspertas situaciją įvertino „gerai“, tačiau išskyrė, jo akimis, itin opią nedarbo problemą.
„Nedarbas tiesiog nepaprastai didelis, ypač jaunimo, manome, kad jis jau pasiekė struktūrinio nedarbo ribą. Jaunimo situaciją gali bloginti ir demografinės tendencijos – tai pareikalaus Vyriausybės reakcijos ir neatidėliotinų priemonių“, – tikino analitikas.
Primygtinai siūlęs jau dabar rimčiau pažiūrėti į nedarbo problemą A. Niece`as ragino imtis mokesčių reformos ir skirti deramą dėmesį tiek darbuotojų perkvalifikavimui, tiek švietimui apskritai.
„Siekiant įveikti nedarbą reikia įgyvendinti aktyvias priemones. Tarptautinis valiutos fondas yra pažymėjęs, kad Lietuvai būtina pakeisti politiką ir nukreipti per didelius mokesčius nuo darbo jėgos į kitas sritis, sumažinti darbo kapitalo apmokestinimą – tai galėtų padidinti patrauklumą. Lygiai taip pat svarbios aktyvios užimtumo priemonės – mokymasis, suaugusiųjų perkvalifikavimas. Pastarasis labai naudingas tarptautiniame kontekste, bet lygiai tiek pat naudingas jis galėtų būti jums“, – reformų kryptis brėžė A. Niece`as.
Analitikų nuomone, Lietuva turi koncentruotis ties ūkio produktyvumo ir konkurencingumo didinimu, užtikrinti sveiką vidaus kreditų rinkos būklę, rasti naujų verslo finansavimo formų, įvykdyti pensijų reformą, taip pat keisti eksporto struktūrą – čia siūloma lygiuotis į kaimyninę Estiją ir pereiti prie aukštųjų technologijų, o ne trąšų ar maisto produktų pardavimo.
„Kalbant apie tolesnę perspektyvą, Lietuva turės identifikuoti naujas eksporto rinkas, jai bus labai svarbu surasti tinkamų partnerių“, – teigė A. Niece`as.
Tuo metu bene trokštamiausią Lietuvos eksportuotojų rinką – Kiniją – konferencijos metu pristatęs „The Economist Group“ vyriausiasis atstovas Kinijoje Xu Sitao rekomendavo Lietuvos verslininkams atvykti ir įsigilinti į šios šalies regioninius skirtumus ir tikslingai juos išnaudoti savo naudai. Prisipažinęs, kad nevalgo Kinijoje gamintų dešrelių, S. Sitao tikino, kad Lietuvos maisto pramonės atėjimas padėtų Kinijai pakelti ir vietinės maisto gamybos lygį.
„Maisto pramonėje mes esame labai atsilikę. Manau, kad jūsų šalis galėtų padaryti teigiamą įtaką mūsiškei, o bendradarbiavimas būtų abipusiškai naudingas“, – sakė S. Sitao.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą