Vaikai turi žinoti, kad pinigai savaime neatsiranda

Svarbūs švietimo rezultatai

Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos, Lietuvoje ši diena švenčiama pirmąkart.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė mano, kad didesnis dėmesys finansiniam vaikų švietimui ne „atsirado“, o tiesiog daugiau apie tokią veiklą pradėta kalbėti viešai.

„Finansinis švietimas, o tiksliau jo rezultatai – finansinės žinios, finansų tvarkymo įgūdžiai – pasidaro ypač svarbūs, kai vaikas tampa suaugusiu, savarankišku žmogumi: savarankiškai tvarkančiu savo buitį, turtą, prisiimančiu ir vykdančiu finansinius įsipareigojimus. Be pasiruošimo, be žinių, be įgūdžių ir jau susiformavusių įpročių yra nelengvai įveikiamas iššūkis, keliantis nemažai pavojų (finansinei) ateičiai“, – sakė J. Varanauskienė.

Lūkestį galima išmatuoti

J. Varanauskienės manymu, finansinio švietimo, ugdymo, žinių suteikimo veikla vyksta ir turi vykti ne tik mokymo įstaigose. Tai, ką vaikas mato, girdi namuose, yra ne mažiau svarbu, negu tai, ko jis yra mokomas, išmoksta švietimo įstaigoje.

„Sunku pasakyti, nuo kokio amžiaus su vaikais reikėtų pradėti kalbėti apie pinigus, jų leidimą, uždirbimą. Tai labai priklauso nuo vaiko, kada jam pasidaro įdomu, kyla klausimų. Tačiau jei jau pradedame vaikui duoti pinigų (juos savarankiškai išleisti), vadinasi, paruošiamieji pokalbiai jau turėjo būti. Iki tol vaikas turėtų žinoti, kad pinigai savaime neatsiranda, o yra uždirbami, ir jų yra ne tiek, kiek nori, o tiek, kiek yra“, – pasakojo šeimos finansų ekspertė.

Tačiau turbūt daug tėvų susiduria su klausimu, kaip išlaikyti ribą tarp finansinio auklėjimo ir suaugusiųjų problemų permetimo vaikui? Kasdieninis skundimasis dėl sąskaitų, kalbėjimas, kad nežinia, kas laukia rytoj, gali traumuoti vaikus. Kaip skatinti atsakingą vaikų vartojimą, išaiškinti, kad kai kurie jų lūkesčiai yra per dideli, jų neskaudinant?

„Iš tikrųjų vaikas vaikui nelygus. Vienas gali labai jautriai reaguoti į šeimoje kylančius finansinius sunkumus, su kitu galima ir netgi pravartu pasikalbėti apie tai, kad kuriam laikui reikės atsisakyti to, prie ko jau buvo pripratę ir ko galbūt norėjo ar tikėjosi. Pinigų vertę vaikams būtų lengviau suprasti, jei jie patys kokia nors savo veikla galėtų tų pinigų užsidirbti (tegul ir iš tėvų). Kai lūkestį galima „išmatuoti“ savo paties darbo valandomis, lengviau pačiam įvertinti, kas yra tikras noras, o kas – tik laikina užgaida“, – patarė J. Varanauskienė.

Atvėrė durtis vaikams

Penktadienį Vaikų finansinio švietimo dienos proga šalies finansų įstaigos moksleivius, užsiregistravusius iš anksto, pakvietė į pažintinius šviečiamuosius renginius.

Lietuvos banko Pinigų muziejuje jaunesniajam mokykliniam amžiui organizuota edukacinė ekskursija po Pinigų muziejų „Pažink pinigų pasaulį“.

Vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius paskelbė Atvirų durų dieną. Specialistai pasakojo, kas yra birža ir depozitoriumas, supažindino su prekybos vertybiniais popieriais ypatumais.

Banke „Danske Bank“ startavo ketvirtus metus vykdomas švietėjiškų renginių ciklas „Pažink banką“. Projektas skirtas visiems mokyklinio amžiaus vaikams, jį sudaro paskaita apie bankų atsiradimą, jų veiklą ir funkcijas, paskaita „5 finansinio raštingumo pamokos“, protų kovos. Projektas „Pažink banką“ vykdomas kovo–gegužės mėnesiais.

SEB bankas organizavo testą internetu vyresniųjų klasių moksleiviams „Pasitikrink savo finansines žinias“. Testas orientuotas į 9–12 klasių moksleivius, tačiau jį atlikti gali visi norintys.

„Swedbank“ atvėrė duris 15-oje miestų ir pakvietė įvairių klasių moksleivius į paskaitas bei diskusijas apie asmeninių finansų valdymą. Visuomenei pristatytas finansinio pradžiamokslio priemonė tėvams ir 7–12 metų vaikams – edukacinis internetinis žaidimas „ZOOM MIESTAS“.