Valdžia ruošiasi pašokdinti šiukšliavežius

Atliekų sistemą administruojanti UAB "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" (KRATC) dar prieš penkerius metus bandė padaryti tvarką šioje srityje ir miestą suskirstė ir tris zonas, kurių kiekviena turėjo rūpintis vienas vežėjas, laimėjęs konkursą. Tačiau ši iniciatyva sulaukė šiukšliavežių pasipriešinimo ir užstrigo teismuose - byla nukeliavo net iki Konstitucinio Teismo.

Dabar sulaukus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo teismams apskųstą konkursą ruošiamasi nutraukti ir artimiausiu metu bus skelbiamas naujas. Negana to, į šią rinką žada sugrįžti savivaldybė, beveik prieš dešimtmetį pardavusi tuo užsiėmusią bendrovę "Specialus autotransportas".

Teigiama, kad net įsigijus visiškai naujas transporto priemones ir konteinerius, atliekų vežimo paslaugą galima teikti maždaug trečdaliu pigiau nei tai dabar daro privatininkai.

Pastarieji tokiais teiginiais abejoja ir sako, jog jų darbų kainos atitinka rinkos realijas.

Patys nesusitarė

Klaipėdietė Inga, gyvenanti vadinamajame Žemės ūki technikumo kvartale, "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad į tą pačią gatvę čia važiuoja bene keturių firmų šiukšliavežės.

"Kaip valdžia gali toleruoti tokį neūkiškumą, juk tai lemia ir didesnes sąskaitas. Negi čia negali važiuoti tik vienos įmonės šiukšliavežiai?" - piktinosi moteris.

KRATC atstovų teigimu, dar 2008 m. bendrovė buvo paskelbusi atliekų vežėjo Klaipėdos mieste parinkimo konkursą. Pagal konkurso sąlygas, miestas suskirstytas į tris zonas. A zona apėmė teritoriją nuo Girulių ir Kalotės iki Danės upės, B - nuo Danės iki Naikupės ir Debreceno gatvių, C - visus likusius pietinius mikrorajonus. Kiekvieną zoną turėjo aptarnauti vienas vežėjas, pasiūlęs geriausią kainą.

NESUSITARĖ. Kol nesulaukta teismo verdikto dėl konkurso, Klaipėdoje dirbantiems atliekų vežėjams siūlyta patiems susitarti, kaip racionaliai išdėstyti maršrutus, kad į vieną kiemą nevažiuotų skirtingų firmų šiukšliavežės, tačiau to jie nepadarė, nors ir tvirtina, jog padėtis dabar yra kur kas geresnė nei prieš keletą metų. Redakcijos archyvo nuotr.

"Tačiau net šio konkurso paskelbimo teisėtumą vežėjai apskundė teismams ir iki šiol laukiame galutinio Konstitucinio Teismo sprendimo. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba neseniai leido 2008 metų atliekų vežėjo parinkimo konkursą nutraukti, todėl dabar jau baigiamos ruošiamos sąlygos naujam konkursui, netrukus jos bus atiduotos derinti miesto savivaldybės administracijai", - sakė KRATC atstovai.

Anot jų, kol nėra teismo verdikto, KRATC siūlė Klaipėdoje dirbantiems atliekų vežėjams patiems susitarti kaip racionaliai išdėstyti maršrutus, kad į vieną kiemą nevažiuotų skirtingų firmų šiukšliavežės, tačiau to jie nepadarė.

Sutaupytų dešimtis milijonų?

Dabar atliekas vežančios bendrovės miesto valdžią erzina ne tik dėl minėtojo neūkiškumo ir polinkio bylinėtis teismuose, bet ir dėl neva per didelių prašomų įkainių.

"Vakarų ekspreso" gauti duomenys iš tikrųjų rodo, kad kitų rajonų teritorijose dirbantys savivaldybės priklausantys vežėjai už savo paslaugas prašo 11-35 proc. mažiau nei uostamiestyje dirbantys jų kolegos. Pavyzdžiui, už vienos atliekų tonos išvežimą "Kretingos komunalininkas" gauna 104 litus, "Mažeikių komunalininkas" - 129, "Šilalės komunalinis ūkis - 93, o Klaipėdoje dirbančios bendrovės "Specialus autotransportas" - 145, "Econovus" - 141 Lt, "SKT Environmental Services Klaipėda" - 138 Lt.

Reaguodama į tokias tendencijas uostamiesčio savivaldybė jau kurį laiką kurpia planą, kaip sugrįžti į atliekų tvarkymo rinką, iš kurios savo noru pasitraukė 2004-aisiais, kai už 6,7 mln. litų privatizavo bendrovę "Specialus autotransportas".

Kad toks žingsnis nebuvo labai toliaregiškas, rodo net ir teoriniai skaičiavimai.

Vien nuo 2009 m. į Dumpių sąvartyną iš Klaipėdos miesto atvežta 267 366 tonos atliekų. Darant prielaidą, kad už vieną toną dabar vežėjams mokama 40 litų daugiau nei tuo atveju, jei rinkoje dalyvautų ir savivaldybės įmonė, vien nuo 2009-ųjų būtų sutaupyta apie 10,7 mln. litų.

Ką darys?

Prieš porą mėnesių savivaldybės valdomos UAB Klaipėdos autobusų parkas (KlAP) stebėtojų tarybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius raštu informavo savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę, kad įmonė, vykdydama atitinkamą pavedimą, išanalizavo bei įvertino savo galimybes užsiimti ir atliekų surinkimo, jų tvarkymo bei vežimo į sąvartynus veikla.

Teigiama, kad bendrovė galėtų užsiimti šia veikla ir sau, ir miestui palankiomis sąlygomis, jei gautų mažiausiai trečdalį rinkos. "Vakarų ekspreso" duomenimis, įmonė apskaičiavo, jog jos įkainiai tada galėtų būti iki trečdalio mažesni nei dabar prašo privatininkai.

"Pažiūrėsime, kokios bus naujojo konkurso sąlygos. Jei jose bus nustatytas protingas terminas technikai įsigyti, mes dalyvausime. Mums apsimokėtų investuoti, jei galėtume aptarnauti apie trečdalį miesto. Pirktume naują techniką, naujus konteinerius. Ir nepaisant to vežtume gerokai pigiau nei dabar tai daro kiti vežėjai. Tai rodo išsami analizė, kurią atlikome savivaldybės pavedimu. Beje, jau esame gavę pasiūlymą pirkti naudotas šiukšliavežes, nes gandai apie mūsų planus tikriausiai jau sklando", - sakė KlAP generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

Ji akcentavo, kad sąlygas tokiai technikai prižiūrėti įmonė turi jau dabar, tad daug į tai investuoti nereikėtų. Pavyzdžiui, anksčiau KlAP plovyklose savo mašinas plaudavo vieni šiukšliavežiai.

"Tačiau net jei ir imtumėmės šio verslo, tai nesudarytų pagrindinės mūsų įmonės pajamų dalies", - sakė pokalbininkė.

"Pigiau neįmanoma"

Raimundas ČIGAS, UAB "Ekonovus" generalinio direktoriaus pavaduotojas
Dabar vežame atliekas iš tų žmonių, kurie buvo mūsų klientais iki rinkliavos įvedimo. Sunku dabar net pasakyti, kodėl nepavyko susitarti su kitais vežėjais dėl optimalių maršrutų.
Teiginiai, kad savivaldybių įmonės teikia atliekų vežimo paslaugas gerokai pigiau nei mes, yra netiesa. Abejoju, kad Klaipėdos autobusų parkas galėtų pasiūlyti ženkliai mažesnę kainą, nes vairuotojų ir kitų darbuotojų alga juk visur panaši, konteineriai, mašinos perkamos iš tų pačių tiekėjų. O dabartiniams vežėjams susitarti tarpusavyje dėl kainų tikrai neįmanoma, nes konkursuose dalyvauja po 5-6 įmones.

"Atrodo nerealiai"

Laimonas ŽEMAITIS, "Specialaus autotransporto" generalinis direktorius
Vežėjai yra nemažai susikeitę teritorijų, negalima net palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus trejus metus. Tačiau 100 procentų tai padaryti tikrai, vargu, ar įmanoma, nes tai yra milžiniškas administracinis darbas.
Nemanau, kad savivaldybių įmonės veža atliekas pigiau. Kita vertus, mano duomenimis, Kretingoje iš individualios valdos šiukšles išveža kartą per dvi savaites, o Klaipėdoje - kartą per savaitę. Kaži, kiek kartų ten ir kitur plaunami konteineriai? Jei skirtingi reikalavimai, tai gali ir kaina šiek tiek skirtis.
Nerealiai atrodo ir teiginiai, kad su naujomis investicijomis ir vykdant visus savivaldybės reikalavimus būtų įmanoma vežti 30-40 procentų pigiau. Bent jau mes tai tikrai taip nesugebėtume.

"Yra keletas įrankių"

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras
Klaipėdos autobusų parkas yra pelno siekianti bendrovė, tad jos valdymo organai ir spręs, ar verta eiti į atliekų rinką. Ši įmonė savo turtą valdo privačios nuosavybės teise, tad ir visi sprendimai priimami kaip normalaus verslo subjekto - daroma tai, kas neneštų nuostolio. Atliekų vežėjai parenkami konkurso tvarka. Jei autobusų parkas nuspręs imtis šios veiklos, jis turės pateikti geriausią pasiūlymą, kad laimėtų. O konkurso sąlygos tikrai nebus rengiamos pagal potencialių dalyvių pageidavimus.
Seniai žinoma, kad kai tik kokia nors valstybinė institucija skelbia konkursą, jai siūlomos kainos yra kur kas didesnės nei tos, kurios būtų teikiama tada, jei analogišką konkursą skelbtų privatininkas. Tad visiems dabartiniams rinkos dalyviams reikėtų žinoti, kad savivaldybė turi ir dar vieną instrumentą - ji gali pavesti savo įmonei, kurios pajamos iš privačių subjektų neviršija 10 procentų, atlikti reikalingas funkcijas. Tad mes galime duoti užduotį, pavyzdžiui, savivaldybės įmonei "Gatvių apšvietimas" ruoštis tvarkyti atliekas, ir jei konkurso metu bus pasiūlytos nepagrįstai didelės kainos arba vėl, kai įprasta, prasidėtų teismai, duoti atitinkamą pavedimą.
O kalbant apie "Specialaus autotransporto" pardavimą, tai nereikėtų to laikyti klaida. Tada ji galėjo gauti užsakymus tik laimėjusi konkursus, o dar vieno konkurso pralaimėjimas jau netekus rankinio miesto valymo rinkos būtų reiškęs bankrotą. Ir apie tuos beveik septynis milijonus litų būtų likę tik svajoti.

"Buvo sunki padėtis"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, buvęs meras
Pagal tuometinius įstatymus "Specialus autotransportas" turėjo dalyvauti konkursuose, nors ir buvo savivaldybės įmonė. Pirmas smūgis jai buvo suduotas, kai neteko rankinio miesto valdymo. Bendrovė, pralaimėjusi šios paslaugos teikimo konkursą, prarado nemažą dalį rinkos, o kartu ir pajamų - apie 2 milijonus litų. Sumažėjus darbų apimčiai teko atleisti daugiau nei 100 darbuotojų. Visiems jiems išmokėjusi išeitines pašalpas, įmonė praktiškai liko be pinigų. Gerai, kad didžiąją dalį žmonių perėmė konkursą laimėjusi bendrovė ir jiems neteko išeiti į gatvę. Be to, ir taip keletas bandymų parduoti "Specialų autotransportą" jau buvo žlugę, kol pagaliau įmonė buvo privatizuota ir tikrai už gerą, rinkos realijas atitikusią kainą.
Tačiau dabartinė situacija verčia galvoti apie savivaldybės sugrįžimą į atliekų tvarkymo rinką. Todėl "Klaipėdos autobusų parkas" ir atliko atitinkamą analizę. Beje, visiškai sutinku su miestiečių priekaištais, nes ir pats matau, kad ten, kur gyvenu, važiuoja kelių įmonių šiukšliavežės. Tokį neūkiškumą tikrai reikia išgyvendinti.