Valstybės kontrolė patvirtino 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijų

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (Fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo. Išvadoje nurodoma, kad šis scenarijus yra nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl Fiskalinė institucija jį tvirtina.

Pagal patvirtintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. infliacija paspartės iki 3,4 proc. dėl vidaus ir išorės veiksnių. Išorės veiksnius lemia kylančios žaliavų kainos tarptautinėje rinkoje. Vidaus veiksniai apima administracinius sprendimus, tokius kaip PVM lengvatos šildymui panaikinimą ir akcizų alkoholiui pakėlimą. Pastaruosius metus augusių atlyginimų kaštai taip pat perkeliami į galutinio vartojimo kainą.

2015-2016 metais spartesnis nei našumas atlyginimų kilimas Lietuvos konkurencingumo per daug neslėgė, nes rėmėsi po ekonominės krizės susiformavusiu algų kėlimo rezervu. Šis rezervas senka, tačiau yra gausybė neišnaudotų galimybių, taikant tinkamą politiką ir verslo vadybą, pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamo prie aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo modelio ir palaikyti spartų darbo užmokesčio augimą, nedarant neigiamo poveikio konkurencingumui.

Gerėjančios išorės aplinkos projekcijos lemia nuosaikų Lietuvos eksporto atsigavimą vidutiniu laikotarpiu, tačiau ilgesnėje perspektyvoje eksportą ribos pasiūlos veiksniai. Atsigaunantis eksportas kartu su laukiamu investicijų augimu nulems BVP augimo paspartėjimą. Siekiant užtikrinti tolimesnį ekonomikos augimą, būtina tikslingai investuoti - orientuotis į efektyvų investuojamų lėšų panaudojimą, skatinti investicijas į veiklos efektyvinimą, inovacijų ir įmonių našumo augimą.

Ekonominės raidos projekcijos braižo lėtesnio BVP augimo perspektyvą, kurią didžiąja dalimi lemia prasčiausios Europos Sąjungoje Lietuvos demografinės prognozės. Esama Lietuvos gyventojų struktūra pagal amžių lemia, kad nuo 2023 m. Lietuvos potencialaus BVP augimas reikšmingai sulėtės dėl didelio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimo. Įstatymų, reguliuojančių socialinį draudimą ir darbo santykius, pakeitimai darys reikšmingą poveikį ekonominiams rodikliams ir valdžios sektoriaus tvarumui.

Šių teisės aktų poveikį Fiskalinė institucija įvertins ir pristatys 2017 m. Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaitoje.